Quantcast

Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų.

Po 2022–2023 m. energetikos kainų šoko, panašu, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna.  Europos Komisijos (EK) ekonominių vertinimų rodiklis Lietuvoje yra 8,7 proc. didesnis nei 2022 m. pabaigoje, kai energetikos kainos Europoje pasiekė neregėtas aukštumas, o nuo 2023 m. kovo pakilo 4,5 proc. Oficialūs BVP duomenys, kurie yra pateikiami su pavėlavimu, rodo, kad Lietuvos ekonomika stagnuoja: ketvirtą 2023 m. ketvirtį metinis Lietuvos BVP pokytis siekė +0,1 proc. atmetus kainų augimą.

Lietuvos ekonomika yra itin priklausoma nuo eksporto, tad daugelis jos atsigavimą sieja su eksportu ir pramone – ir tam yra pagrindo. EK apklausos rodo, kad pagamintos ir neparduotos produkcijos atsargų lygis euro zonos pramonėje pastaruoju metu stabiliai mažėja: šių metų kovą atsargos euro zonos pramonėje nukrito į žemiausią lygį nuo 2022 m. liepos. Šis indikatorius turi stiprų ryšį su Lietuvos pramonės gamybos apimtimis: kuo mažesnis yra atsargų lygis euro zonos pramonėje, tuo geresni yra Lietuvos pramonės rodikliai. Kritęs pagamintos produkcijos atsargų lygis skatina euro zonos gamintojus iš naujo didinti gamybos apimtis, o tai Lietuvos pramonei reiškia naujus eksporto užsakymus.

„Citadele“ banko ekonomistų komanda šiemet Lietuvai numato 2 proc. ekonomikos augimo tempą. Manome, kad iš 2023 m. antrąjį pusmetį prasidėjusios stagnacijos šiemet šalies ekonomika pereis į augimo trajektoriją. Tačiau ekonomikos augimą siejame ne tik su eksporto ir pramonės atsigavimu – matome dar vieną svarbų komponentą, vidaus vartojimą, kuris šiemet temps Lietuvos ekonomiką į viršų.

Pagrindinė priežastis, kuri lemia prasidėjusį vidaus paklausos atsigavimą Lietuvoje, yra įsibėgėjantis gyventojų perkamosios galios augimas.

 

Oficialūs duomenys jau dabar rodo, kad Lietuvos vidaus vartojimas po truputį stiprėja. Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje auga trečią mėnesį iš eilės, o švelnus vidaus vartojimo atsigavimas prasidėjo nuo 2023 m. gruodžio. Šių metų pradžia buvo išties pozityvi: vasarį metinis mažmeninės prekybos apimčių augimas Lietuvoje paspartėjo iki 1,6 proc. (skaičiuojamas 3 mėn. slankusis vidurkis), o vartojimo tendencijos gerėja tiek maisto (t.y., pirmo būtinumo), tiek ir ne pirmo būtinumo segmentuose. Mažmeninė prekyba maisto produktais vasarį jau augo 1,6 proc., o ne maisto produktais – 4,2 proc. Abiejuose segmentuose vartojimo tendencijos akivaizdžiai gerėja.

Pagrindinė priežastis, kuri lemia prasidėjusį vidaus paklausos atsigavimą Lietuvoje, yra įsibėgėjantis gyventojų perkamosios galios augimas. Prasidėjus energetikos kainų šokui, 2022 m. trečią ir ketvirtą ketvirtį Lietuvos gyventojų perkamoji galia traukėsi atitinkamai 8 ir 5,5 proc. Tačiau darbo užmokesčiui toliau augant ir nukritus energetikos kainoms, 2023 m. pabaigoje jau turėjome visai kitokią situaciją: trečią ir ketvirtą 2023 m. ketvirtį Lietuvos gyventojų perkamoji galia augo atitinkamai 5,5 ir 8,9 proc. Manome, kad gyventojų perkamoji galia augs ir šiemet. Prognozuojame, kad 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augs 7 proc., o infliacija sieks 1,7 proc., o tai lems tolesnį vidaus vartojimo augimą Lietuvoje.

Panašu, kad artimiausiu metu vidaus vartojimo atsigavimo tempas Lietuvoje toliau stiprės – tai rodo stiprus ryšys tarp Lietuvos vartotojų lūkesčių ir vidaus vartojimo augimo. Mūsų skaičiavimai rodo, kad prasidėjus vartotojų lūkesčių atsigavimui, po 7 mėnesių su 74 proc. tikimybe turėtų prasidėti ir vidaus vartojimo pagerėjimas – iš esmės tą matome dabar. Kovą Lietuvos vartotojų lūkesčiai pasiekė aukščiausią lygį nuo 2021 m. liepos, todėl ir matome tolesnį Lietuvos vidaus paklausos stiprėjimą.

Galiausiai, nereikėtų pamiršti ir bazinių palūkanų mažėjimo euro zonoje. Tai itin aktualu Lietuvai, nes čia didžioji dalis paskolų yra išduodama su kintamomis palūkanomis. Naujausios prognozės rodo, kad Europos Centrinis Bankas pradės mažinti palūkanas nuo birželio, ir šiemet jas sumažins 3 kartus. Tai – gera naujiena Lietuvos vartotojams, kadangi mažėjanti paskolų įmokų našta dar labiau skatins gyventojų perkamosios galios augimą ir vartojimo atsigavimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AAA

AAA portretas
Ir kaip tas teigiamas vartojimo didėjimas siejasi su tvaria/žalia ekonomika?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    10
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
  • Juoda – tai balta
    Juoda – tai balta

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...

    4
  • Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
    Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...

  • Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas
    Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas

    Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...

    4
  • Rinkimų kampanija lygi nuliui
    Rinkimų kampanija lygi nuliui

    Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...

    7
  • Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?
    Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?

    Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...

    3
  • (Ne)reikalingos knygos
    (Ne)reikalingos knygos

    Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien  bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...

  • Vagių ir šliundrų sovietai
    Vagių ir šliundrų sovietai

    Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...

    19
Daugiau straipsnių