- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijoje nuo šio mėnesio pabrango maisto produktai, vėl įsigaliojus lengvatiniam 5 proc. PVM tarifui. Iki praėjusio mėnesio PVM maisto produktams buvo 0 proc. Mokesčiai vėl išaugo, zloto kursas nukrito, infliacija Lenkijoje – apie 12 proc. Ar apsimoka lietuviams vykti ten apsipirkti? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Citadele“ banko ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
– Ką jūs patartumėt?
– Manau, kad dabar neapsimoka. Nes per pusę metų Lenkijos zlotas euro atžvilgiu sustiprėjo 8 proc. Kitas dalykas, kad Lietuvoje sausio mėnesį Lietuvos gyventojų nuomone, finansų perspektyvos buvo geriausios nuo 2007 m. vasaros, kas reiškia, jeigu imam bendrą vidutinę palatos temperatūrą, tai apsipirkinėjimas Lenkijoje yra vis mažiau patrauklus. Bet, aišku, pasienio regionuose jis turbūt liks populiarus, nes Lenkijoje yra didelė ekonomika, didelė rinka, ten kainos visada bus šiek tiek mažesnės. Bet kalbant apie tai, ar Lenkija lieka tokia pat patraukli šalis apsipirkinėjimui globaliu Lietuvos mastu, atsakymas yra ne, nes atsigauna perkamoji galia Lietuvoje. Ir zloto kurso sustiprėjimas nėra naudingas Lietuvai.
– Kodėl lenkai panaikino šitą PVM tarifo lengvatą?
– Aš galiu duoti oficialią ir neoficialią versiją. Oficiali versija yra tokia, kad infliacija Europoje lėtėja ir dauguma Europos Sąjungos šalių dabar atsisako tų antiinfliacinių priemonių. Neoficiali versija, kuri, mano supratimu, yra labiau reali yra tai, kad sulėtėjus infliacijai Europos Sąjungos valstybėse, daug šalių turi reikalų su mokesčių surinkimu. Lietuva, Prancūzija, galbūt ta pati Lenkija. Nes infliacija yra labai blogas signalas žmonėms, bet labai gera naujiena valstybėms. Ir tas faktas, kad Lenkija dabar atsisakė tų PVM lengvatų maistui galimai indikuoja, kad jie taip pat mato problemas ir rizikas, jog jie nesurinks tiek PVM ir tiek mokesčių.
– Kitaip tariant, valstybei trūksta pinigų?
– Taip, nes išlaidos yra labai inertiškos ir tu jų negali sumažinti akimirksniu, tuo metu, kai mokesčių įplaukos yra labai neįnertiškos. Jos reaguoja į infliaciją, ekonomiką ir kitus aspektus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gerai, gal maisto neapsimoka, bet ar apsimoka pirkti ką nors kitą Lenkijoje, pavyzdžiui, baldus?
– Vienareikšmiškai apsimoka. Kaip sakiau, Lenkija yra didelė rinka, dideli gamintojai, turi visiškai kito masto ekonomiką. Faktas, kad tam tikros prekės ten visada bus pigesnės. Bet, aš manau, kaip ir minėjau, dėl to, kad atsigauna perkamoji galia Lietuvoje ir dėl to, kad sustiprėjo zlotas, tas patrauklumas yra šiek tiek sumažėjęs.
– Kiek čia, Lietuvoje, mums reikės kentėti šitą stagnaciją?
– Lietuvoje mažmeninė vadyba kaip tik dabar vis labiau atsigauna. Nes skaičiuojant trijų metų vidurkį, mes matome nedidelį atšokimą maisto prekių segmente. Bet kas labai stebina yra ne maisto prekių ir ypatingai IT ir technologijų segmente atšokimas, kas reiškia, kad Lietuvoje labai sparčiai atsigauna ne pirmo būtinumo prekių vartojimas. O tai yra puiki indikacija, kad gyventojų perkamoji galia iš tiesų atsigauna ir tai duoda impulsą vartojimui.
Lietuvoje mažmeninė vadyba kaip tik dabar vis labiau atsigauna.
– Gal galėtumėt paprastai paaiškinti, ką reiškia tas atšokimas ir, kad atsigauna perkamoji galia? Tai reiškia, kai aš einu į parduotuvę, aš išleidžiu daugiau pinigų, ar kaip?
– Ne visai. Nes dabar atlyginimai pradėjo kilti sparčiau nei infliacija. Bet ką mes matome iš vartotojų apklausų ir mūsų vidinių duomenų, kad kol kas žmonės tik dalį perkamosios galios atsigavimo vartojo į ekonomiką, o dalį nevartojo, nes nori atstatyti savo santaupas. Šiaip vartojimas atsigauna, bet jis pagal vartotojų apklausų duomenis tikrai turėtų atsigauti kiek sparčiau. Bet tai nevyksta, nes žmonės tiesiog atstato savo finansų rezervus, kurie buvo nukritę pernai.
– Reiškia jie pasiėmė santaupas ir nori jas pirma susigrąžinti, o paskui tik pirkti brangiau?
– Taip, kas yra labai logiška. Aišku, dabar turim nepamiršti ir tų diskusijų apie situaciją ir Lietuvos gynybos perspektyvas. Aišku, tai neramina žmones ir dalis žmonių kaupia kapitalą, nes mato tam tikrą neapibrėžtumą ir šitoj situacijoj.
– Kitaip tariant, jeigu kažkas turėjo minty kokį didelį pirkinį – baldus, televizorių, automobilį – sako, aš pakentėsiu, palauksiu, kaip čia su tuo karu, ar ne?
– Bet aš sakyčiau, kad dabar yra geriausias laikas tą daryti, nes realiai mes matom, kad kyla naftos, vario, metalo kainos. Labai gali būti, kad rinka dabar ruošiasi Centrinio banko palūkanų mažinimui nuo birželio mėnesio. Ir aš sakyčiau, kad dabar yra tas taškas, kai baldai ir kitos ilgo galiojimo prekės pasiekė savo kainų minimumą ir gali būti, kad nuo vasaros tos kainos pradės kilti.
– Vėl viskas brangs?
– Taip, nes rinka dabar mato apie 50 proc. šansą, kad jau Amerikos centrinis bankas mažins palūkanas nuo birželio. Europos centrinio banko palūkanų karpymas yra garantuotas. Kinijos valdžia stimuliuoja ekonomiką, Kinijos ekonomika vis labiau atsigauna. Tai rinka jau dabar, žiūrint į energetikos ir žaliavų kainas, ruošiasi cikliškam pasaulio ekonomikos atšilimui.
– Tai pigiau niekas nebebus Lietuvoje?
– Pigiau negu dabar nebus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais26
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo2
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą3
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...