- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp eismo juostų. Tai čia toks agitacinis solidumas – žvilgčioti pro svetimus langus į automobilio vidų? Ir viskas?
O kurgi pretendentų pigesnės dešros koncepcijos, kur žinia apie tai, kokius grybus žada pjauti, su kokiomis kinijomis kariautų, jei būtų išrinkti? Pagaliau kokie jie žmonės, ar tokie pat skaistūs, aukšti ir baltarankiai?
Bet, sako, jog kampanija vis dėlto vyksta. Pretendentų feisbuko paskyrose. Aną pirmadienį padrika žurnalistikos jaunamartė, kažką mykdama per brangiąją TV, patarė – pasiieškokite informacijos apie rinkimus patys. Dar šitokio agitacinio kazuso neteko patirti. Totalinis frigidiškumas vietoj jaunatviško maksimalizmo.
Jokia čia paslaptis, kad aktyviausi rinkėjai pas mus yra pensininkai (garbė bent jiems). Senjorai nei feisbuke pikiruoja, nei portalus tyrinėja, bet valdžią kaskart vis tiek išrenka.
Na, gerai, agitacijų raistai tuose kandidatų feisbukuose tyvuliuoja, bet kodėl rinkėjas turėtų jų ieškoti? Kitaip tariant, kodėl rinkėjas turi eiti pas kandidatą, o ne atvirkščiai?
Jokia čia paslaptis, kad aktyviausi rinkėjai pas mus yra pensininkai (garbė bent jiems). Senjorai nei feisbuke pikiruoja, nei portalus tyrinėja, bet valdžią kaskart vis tiek išrenka. Tuo metu jaunystė gi mąsto ne apie balsavimus, o iš savo išmaniųjų maldaknygių meldžiasi virtualiai tuštybei ir paviršutiniškumui. Čia iš serialo „politika mumi, karoče, nerūpi“.
Taigi, klausimas iš esmės: kur senjorams ir kitiems ne itin moderniems rinkėjams paskaityti tuos pažadus apie pigesnę dešrą?
Tik kandidatai, matyt, tyliai sau mykia mintyse: kam čia kamuotis, vis tiek išrinks tą patį.
Gal čia jie taip tiesiog tyčiojasi iš mūsų, nes net ir dabar esame jiems – tik statistika iš PDF-ų?
P. S. LT ambasadorius Švedijoje vėl prišnekėjo. Šįsyk apie Krymo tiltą, lyg jis driektųsi nuo Stokholmo. Kodėl ekspoziciniai mūsų politikieriai, siekdami karjeros Europoje, linkę savo pačių tėvynę pakišti po rusišku tanku?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atsarginiai piliečiai2
Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...
-
Aikštei reikia konkretumo6
Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6
Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1
Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19
Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2
Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7
Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6
Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3
Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...