- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą.
Teismas nagrinės dalį Seimo narių grupės prašymo įvertinti, ar 2023 metų rudenį priimto įstatymo, draudžiančio nuo 2026-ųjų verstis kailinių žvėrelių auginimu, nuostatos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms sąlygoms, kada ūkinė veikla gali būti ribojama, penktadienį pranešė KT.
Seimo narių teigimu, draudimas neatitinka Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos, kad ūkinė veikla gali būti ribojama tautos gerovei užtikrinti.
„Pareiškėjos (Seimo narių grupės – BNS) nuomone, kailinių žvėrelių laikymo ir veisimo specializuotuose ūkiuose (fermose) ūkinės veiklos uždraudimas nėra skirtas konkrečių Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsaugai“, – rašoma KT pranešime.
Be to, parlamentarai kreipimąsi į KT grindė tuo, kad už šį nuosavybės paėmimą nebus teisingai atlyginta.
„Nustatyta kompensacija turi būti lygiavertė paimamo verslo rinkos vertei, nes jo savininkai netenka galimybės juo disponuoti (...) Patirtų praradimų kompensavimo teisinis reguliavimas nurodytų reikalavimų neatitinka“, – KT teigė Seimo nariai.
Pagal Seimo priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų. Naikinamų ūkių savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau verslininkai skundžiasi, kad išmokos – per mažos ir nepadengia patiriamų nuostolių.
Lietuva tapo 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT sustabdė nelegalią pašarų gamybą ir prekybą
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai nustatė ir sustabdė nelegaliai vykdytą ūkininko veiklą – pašaro gamybą ir prekybą. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą3
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Dalis kauniečių liko be elektros4
Dalis kauniečių priversti laukti, kada Energijos skirstymo operatorius (ESO) pašalins gedimus ir bus atnaujintas elektros tiekimas. ...
-
Premjerė: diskusija dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra pasibaigusi3
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku. ...
-
„Via Lietuva“: pradedami tvarkyti trys blogos būklės tiltai Kauno, Rokiškio ir Joniškio rajonuose1
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ toliau tęsia valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų ir viadukų tvarkymo darbus. Artimiausiu metu bus pradėti tiltų per Bytvaną (Kauno raj.), Vyžuoną (Rokiškio raj.) ir Voverkį (Joni&sc...
-
Pradedama registracija šventinei prekybai prie pagrindinės šalies Kalėdų eglės1
Festivalio „Kalėdos sostinėje 2024“ organizatoriai kviečia prekybininkus teikti paraiškas prekybai šių metų Vilniaus Kalėdų miestelyje prie eglės Katedros aikštėje. ...
-
LEA: Lietuvoje nuo kovo vidurio pirmąkart sumažėjo degalų kainos
Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje. ...
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai2
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...