Darbo inspektoriai sulaukia vis daugiau skundų dėl bandomojo termino darbe. Aiškėja, kad jį darbdaviai neretai kėsinasi pratęsti ilgiau nei tris mėnesius, nori nemokėti atlyginimo ar kitaip išnaudoja kėdę besimatuojantį kolegą.
Autizmas Lietuvoje apipintas įvairiais stereotipais, o ką jau kalbėti apie suaugusiųjų autizmą. Tokia diagnozė Lietuvoje įteisinta tik 2015-aisiais ir šiuo metu autizmas oficialiai diagnozuotas vos pusei tūkstančio suaugusių lietuvių.
Darbuotojų baimė kreiptis psichikos sveikatos pagalbos, dvejonės dėl konfidencialumo, savikritika ir netikėjimas psichinės pagalbos paslaugomis vis dar gajus. Darbuotojo psichikos sveikatos gerovė turėtų būti vienas esminių darbdavio prioritetų. Juk nuo darbuotojo emocinės ir psichinės gerovės tiesiogiai priklauso ir darbuotojo kuriama vertė darbdaviui.
Darbo inspekcija skaičiuoja, kad sparčiai daugėja bylų dėl neteisėto atleidimo iš darbo: esą vadovas liepia suraityti parašą popieriuje, kad darbuotojas nori išeiti pats, praneša LNK.
Pernai į Lietuvą grįžo gyventi daugiau nei 20 tūkst. lietuvių, didžiausia jų dalis – 33,9 proc. iš Jungtinės Karalystės. Tarp sugrįžusių – ir dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje gyvenęs ir didžiausioje pasaulyje mažmeninės prekybos tinklo „Amazon“ logistikos centre dirbęs lietuvis Kazimieras. Vos grįžęs iš emigracijos, vyras startavo įmonėje „Lidl Lietuva“: „Labiausiai norėjau dirbti ten, kur vyrauja vakarietiška darbo kultūra“.
Atleidimų skaičius nuo metų pradžios didėja – šių metų sausį atleista 44 tūkst. darbuotojų, o birželį – jau 59 tūkst. darbuotojų. Apie masinius darbuotojų atleidimus praneša ir baldų gamintojai, ir aukštųjų technologijų kompanijos. Vis dėlto, daugėja ir priimtų į darbą skaičius. Sausį užfiksuota kiek daugiau nei 46 tūkst. priėmimų, o birželį – 66 tūkst. Kaip tokią situaciją vertina valdžia ir ar ji turi kokį planą, ką teks daryti, jei bedarbių gretos pradės staigiai augti? Apie tai LNK žurnalistas kalbino socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Vytautą Šilinską.
Vėluoti į darbą – ydinga, tačiau pasitaiko situacijų – plikledis, kamščiai. Kas būna, kai darbuotojas vėluoja į darbą, pokalbis su Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaite.
Visų pirma – mobingas nėra lietuviškas žodis, antra – kartu jis apima labai daug, bet tiksliai nenusako, ką kartais patiriame darbe. Darbo kodekse žodžio mobingas nėra, o nuo lapkričio 1-iosios atsirado sąvokos tiksliau įvardijančios tai, kas gali nutikti, – smurtą, priekabiavimą, psichologinį spaudimą. Apie tai LNK reportaže komentavo Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentė Vida Petrylaitė.
Nedažnas atvejis Lietuvos teisinėje sistemoje, kad žmogus iš darbdavio išsireikalautų dešimttūkstantinių sumų už viršvalandžius, budėjimą namuose ar darbą poilsio dienomis.