- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai dirba daugiau ir ilgiau, lyginant su turtingiausių Europos sąjungos šalių gyventojais, tačiau uždirbamais pinigais lygintis su jais negali. Kodėl taip yra, atsako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, praneša LNK.
– Kodėl taip yra?
– Visų pirma, tai yra žmogaus pasirinkimo klausimas. Kuo mažiau pinigų turi, tuo daugiau jų nori turėti, kiekvienas papildomas euras didesnę naudą atneša ir žmonės nori dirbti. Bendra tendencija, kad išsivysčiusiose šalyse dirbama vis mažiau, praktiškai žiūrint 50 – 70 metų istoriją, tai beveik kiekvieną dešimtmetį mes dirbame vis mažiau. Dabar galbūt artėja tas lūžio metas, kuomet jau šalys galvoja pereiti prie keturių darbo dienų savaitės, nes prie penkių darbo dienų savaitės pereita ne taip jau seniai. Matome, kad yra šalių, tokių kaip Belgija, Portugalija, Jungtinė Karalystė, kurios eksperimentuoja nacionaliniu lygiu, galvodamos apie keturių darbo dienų savaitę. Tai galbūt tai bus dar didesnis postūmis ir galbūt po dešimtmečio dirbsime dar mažiau.
– Ar lietuviai dirba taip pat efektyviai kaip vokiečiai, skandinavai?
– Ne. Mes nedirbame taip efektyviai, nes mums reikia dar daug ką kurti nuo plyno lauko. Juk mūsų ir valstybė nėra tokia sena, mes buvome okupuoti, ir mums reikia daug ką kurti iš naujo. Vokietijoje, Skandinavijoje sistema veikia efektyviau, kaip laikrodis, todėl pas juos daugiau kyla filosofinių klausimų – ar gyventi, kad dirbtum, ar dirbti, kad gyventi? Jie dažnu atveju pasirenka mažiau dirbti, nes jie ir taip daug uždirba. Dalis žmonių dirba pakankamai nemažai, bet tos šalys suteikia daugiau lankstumo, yra žymiai daugiau žmonių, kurie dirba nepilną etatą. Danijoje oficialiai darbo valandų savaitė yra 37 val., tai žmonių, dirbančių daugiau nei 40 val., yra vos keliolika procentų. Didžioji dalis žmonių dirba nuo 35 iki 40 val.
– Kaip mums reikia pasiekti tą efektyvumą, kas jo turėtų siekti – dirbantysis ar darbdavys?
Tikiu, kad netolimoje ateityje priprasime turėti 3 laisvas dienas.
– Abu. Turi būti komanda. Čia dar vienas receptas, kaip mes galime to pasiekti. Tos kalbos, diskusijos apie keturių darbo dienų savaitę man labai patinka, jeigu darbuotojas gali per keturias dienas sukurti tiek pat pridėtinės vertės ar net daugiau, tai kodėl nepadaryti tų keturių darbo dienų? Tada ne tik darbdavys laimingas, bet ir darbuotojas žymiai laimingesnis, nes jis ilgiau pailsi, daugiau laiko gali skirti savo pomėgiams, šeimai. Būtent tie patys argumentai buvo naudojami, kuomet buvo įvedama praktiškai visame pasaulyje dviejų nedarbo dienų savaitgalis. Ir mes prie to pripratome. Tai aš tikiu, kad netolimoje ateityje priprasime turėti tris laisvas dienas. Bet aišku, tam reikia sustyguoti visą mūsų ekonomiką.
– Kaip manote, kiek tam reikėtų laiko?
– Priklausys nuo lyderiaujančių valstybių. Lietuva viena lauke tikrai ne karys, bet matant, kad pirmaujančios šalys kalba apie tai, manau, kad kelių dešimtmečių klausimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto1
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę2
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...