- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kada vaikai turėtų pradėti kalbėti, ką daryti, jei jis nekalba, kaip galėtume jam padėti, apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su logopede Viktorija Bartkevičiene.
– Kokio amžiaus vaikai turėtų jau pradėti tarti pirmuosius žodžius?
– Vaikas iškart nepradeda kalbėti mums suprantama, įprasta kalba. Iš pradžių jis pasitelkia gestus. Pavyzdžiui, rodo pirštu, taip kviesdamas ateiti ir pan. Vėliau jo kalbą pradeda papildyti įvairūs garsažodžiai „miau“, „mū“ ir t. t. Ir tai yra vaiko kalba. Tokius garsus mažylis turėtų pradėti tarti iki pirmųjų savo gyvenimo metų, iki pirmojo gimtadienio. Paskui iki pusantrų metukų jau garsiažodžius po truputį turėtų keisti trumpi žodžiai „mama“, tetis“ ir pan. Jeigu tokio amžiaus vaikas netaria tokių trumpų žodžių, vadinasi, kažkas negerai. Jis jau turėtų gebėti mėgdžioti tėvus. O dvejų metukų vaikas – mokėti kalbėti trumpais žodžių junginiais, pavyzdžiui, „mama noriu“, „ateik čia“, „duok man“.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip tėvai galėtų padėti praturtinti vaiko kalbą ir paskatinti greičiau pradėti kalbėti?
– Jeigu vaikas sako „mama, tapu tapu“. Mama turėtų ne mėgdžioti vaiko kalbą, o sakyti „Taip, eime“. Taip pildosi vaiko kalbos bagažas. Išmokome jį naujo žodžio „eiti“.
– Kada tėvams reikėtų sunerimti? Būna, kad vaikai nekalba iki trejų ir net ketverių metų.
– Jeigu vaikas iki trejų metų nekalba, ir netaria garsiažodžių, tik rodo gestais, jau reikėtų sunerimti, nes, vadinasi, nedirba jo artikuliacinis aparatas. Tuomet naivu tikėtis, kad staiga iš niekur nieko jis trejų ar keturių metų ims kalbėti taisyklingai. Vaikas turi būti sukaupęs kalbėjimo bagažą, apie kurį ką tik prieš tai kalbėjau. Taigi, jei turime dvejų metų vaiką, kuriam sunkia sekasi pamėgdžioti garsažodžius, tarti trumpus garsus atkartoti, pvz., pyp-pyp“, tuk-tuk“, „bul-bul-bul“ ir kitus aplinkoje dažnai girdimus garsus, reikėtų pasikonsultuoti su specialistais, kurie patars, ką daryti. Jeigu trejų metų vaikas visiškai nekalba net trumpais sakinukais, vertėtų ypač sunerimti ir kreiptis į logopedus.
– Kada tėvams reikia pradėti avinti vaiko kalbėjimo įgūdžius? Ar laukti iki sueis metukai ir pan?
– Laukti nėra ko. Vaikas pradeda suvokti kalbą dar būdamas mamos įsčiose. Jis jau girdi visokius garsus, atpažįsta tuos garsus, ypač mamos, tėčio balsus. Jei lauksime, kol vaikas pats pradės tarti garsiažodžius, mes prarasime labai daug laiko, nes vaiko smegenys iki trejų metų amžiaus yra ypač imlios informacijai. Tad jei dar jam būnant įsčiose ir ką tik gimus su juo nekalbėsime, nebendrausime, nežaisime, daug prarasime. Reikia pradėti skatinti vaiko kalbą žaidžiant, kartojant garsus, aiškinant, kas čia yra nuo pat jo gimimo. Pavyzdžiui, „čia yra akytė“, „čia yra katytė“. Tiesa, didelė klaida prašyti vaiką pakartoti sudėtingus žodžius. Kartais tėveliai sako: „Jei pasakysi „saldainis“, duosiu“. Ištarti trijų skiemenų žodį sal-dai-nis mažyliams yra sunki užduotis. Taip galite sukelti priešingą efektą, nenorą kalbėti. Jei vaikas nenori kartoti žodžio, neverskite jo tai daryti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Psichologai: ši flirto technika pavyks visiems ir beveik visada4
Kai jau savo simpatiją pakviečiame į pasimatymą, atrodo, kad sunkiausia jau padaryta. Tačiau daugeliui tenka susidurti su nemalonia situacija, kai viduryje pasimatymo atsiranda jausmas, kad nieko nesigaus, rašoma ladbible.com portale. ...
-
Ekspertė: šių profesijų atstovai yra linkę į neištikimybę2
Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės būna neištikimi, bet ar kada pagalvojote, kad tam įtakos gali turėti ir jūsų mylimojo pasirinkta karjera? ...
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...