- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos teismai atsikrato bylų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams išsiskyrus, jei bent vienas iš tėvų – užsienio pilietis. Bent jau taip teigia dalis advokatų bei Seimo narių. Esą tokiu atveju Lietuvos teisėsauga tokias bylas tiesiog patiki užsienio teismams, o šie gina ne lietuvių, o savo piliečių interesus, tad vaikai iš lietuvių tėvų vis atimami, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo Laisvės partijos frakcijos atstovė Morgana Danielė.
– Kaip aiškinate, kodėl taip nutinka?
– Ši tarptautinių bylų problema nėra aktuali vien Lietuvoje. Tai aktualu visoms valstybėms. Mes netgi turime Jungtinių Tautų ataskaitą, kuri sako, kad 75 proc. tokių bylų yra iškelta prieš mamas, kurios bėga iš valstybių, genamos patiriamo smurto ir parsiveža savo vaikus į savo šalį. Valstybės turi galvoti, kaip atstovauti savo piliečių interesus.
Visas LNK reportažas – vaido įraše:
– Kaip dažnai tai nutinka lietuvėms?
– Kalbant su moterų teises ginančiomis organizacijomis, matome, kad problema yra didelė. Abejingumas, kurį matome tiek vaiko teisių tarnyboj, tiek teismuose, yra didelis. Statistiškai reikėtų pasižiūrėti, kiek bylų laimėjo Lietuvos teismai ir atstovavo Lietuvos moterų teises ir kiek tokių bylų permetama užsienio valstybių teismams. Ten tos bylos niekada nėra Lietuvos naudai, jos pralaimimos. Bet kuri valstybė juk gina savo interesus.
– Kodėl egzistuoja toks Lietuvos teisinis požiūris? Galbūt natūralu, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos bylą sprendžia kitos valstybės teismas? Juk vaikas dažniausiai yra tos šalies pilietis.
– Ne, pilietybė yra ir Lietuvos, ir kitos valstybės. Tokią pilietybę turi dauguma tokių vaikų. Tai reiškia, kad mes netenkame Lietuvos piliečių. Sakau tai, ką girdžiu iš moterų teises ginančių organizacijų ir Jungtinių Tautų ataskaitos.
Tai reiškia, kad mes netenkame Lietuvos piliečių.
– Gal problema ne teismuose, o kad besiskiriančios mamos nemoka tvirtai ir principingai ginti savo teisių?
– Šitos bylos visada būna labai sudėtingos ir sunkios. Kiekvienas Lietuvos teismas ir teisėjas supranta, kad principingai atstovaujant Lietuvos piliečius, gali tekti eiti labai toli, dirbti labai daug. Kiekvienas vertina, ar turi tam pajėgumų. Kyla abejonių, kad laimi abejingumas. Nei vaiko, nei moters teisės nebūna ginamos.
– Su kokiomis valstybėmis tokia praktika pasitaiko dažniausiai?
– Dabar yra Italijos atvejis. Turime suprasti, kad Italijoje smurtas šeimose labai paplitęs, ten labai patriarchalinė sistema. Daug atvejų būtent iš šios valstybės.
– Kiek tėvo lytiškumas turi reikšmės teismams užsienyje?
– Moterims teismai nepalankūs. Nors jos bėga nuo smurto, nors jos ginasi. Kuo aršiau mama kovoja dėl savo vaiko, tuo labiau ji matoma kaip nestabili, kaip manipuliuojanti. O matant tėvą kovojantį, kuris dažnai yra ir smurtautojas, jis matomas kaip patikimas. Matome nusistatymą prieš dėl vaikų kovojančias mamas.
– Ko planuojate imtis kaip Seimo narė?
– Pastebėjau, kad kitos šalys turi papildomus įstatymus, kurie įpareigoja teismus atsižvelgti į smurto atvejus ir juos atskirai nagrinėti. Tą galėtų daryti ir Lietuva.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Naujasis Kalėjimų tarnybos vadovas: esminis tikslas – kad nuteistieji pas mus negrįžtų11
Teisingumo ministerijoje penktadienį priesaiką davęs ir penkerių metų kadenciją pradėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys teigia, kad pernai reformuota kalėjimų sistema žengė į naują istorinį etapą, kuris bus tęs...
-
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį parašę gyventojai2
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį šeštadienį parašę suaugusieji, apdovanotos ir kartą suklydusi raštingiausia moksleivė bei užsienio lietuvė. ...
-
Per rinkimus – stipresnės policijos pajėgos3
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui, policija stiprina pasirengimą – žada atidžiau stebėti viešąją erdvę, rinkimų dieną budės ir gausesnės uniformuotų bei neuniformuotų pareigūnų pajėgos. ...
-
Seime vyks Demokratijos žinių konkurso finalas4
Šeštadienį Seimo rūmuose Vilniuje vyks Demokratijos žinių konkurso finalas. ...
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė9
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys9
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
Š. Narbutas: ne aš šioje istorijoje buvau svarbiausias37
Ketverius metus teisėsaugos tryptas verslininkas, visuomenininkas Šarūnas Narbutas galutinai išteisintas. „Neišprotėjau, nepalūžau, nors spaudimas buvo daromas didžiulis“, – sako jis. ...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją6
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...