- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik 40 iš 100 didžiausių pasaulio privačiųjų įmonių, siekdamos kovoti su klimato kaita, užsibrėžė tikslus visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Joje priduriama, kad šiuo aspektu jos gerokai atsilieka nuo į biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių.
Tačiau tam, kad pasaulis įgyvendintų 2015 metų Paryžiaus klimato susitarime nustatytą tikslą pasaulinį atšilimą apriboti 1,5 laipsnio Celsijaus, neviršijant šios ribos, visos įmonės turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, pažymima grupės „Net Zero Tracker“ ataskaitoje.
Grupės atstovas Johnas Langas (Džonas Langas) naujienų agentūrai AFP teigė, kad privačiosios įmonės lėtai prisiima klimato kaitai stabdyti skirtus įsipareigojimus dėl to, kad joms trūksta rinkos spaudimo ir susirūpinimo dėl reputacijos jausmo, palyginti su biržoje kotiruojamomis įmonėmis, taip pat dėl to, kad nėra reguliavimo.
„Manau, kad padėtis keičiasi visose trijose srityse“, – pridūrė jis.
Ataskaitoje lyginama 200 didžiausių pasaulio įmonių – į biržos prekybos sąrašus įtrauktų ir privačių – pagal jų pateiktas išmetamųjų teršalų mažinimo strategijas ir vadinamuosius grynojo nulio – nulinio ŠESD išmetimo – tikslus.
Nustatyta, kad tik 40 iš 100 privačiųjų įmonių, kurios buvo apžvelgtos, užsibrėžė tokius tikslus, palyginti su 70 iš 100 viešai kotiruojamų bendrovių.
Iš tikslus nusistačiusių privačių bendrovių tik aštuonios paskelbė planus, kaip jų sieks.
„Pažadas be plano nėra pažadas, o grynas viešųjų ryšių triukas“, – sakoma ataskaitoje.
Intensyvėja reguliavimas
Ataskaitoje teigiama, kad tik dvi įmonės – baldų bendrovė „Ikea“ ir JAV inžinerijos milžinė „Bechtel“ – atsisakė naudoti prieštaringai vertinamus anglies dioksido kreditų mechanizmus – leidimus išmesti ŠESD – savo grynojo nulio tikslams pasiekti.
Tokie kreditai leidžia įmonėms kompensuoti išmetamų teršalų kiekį, skiriant pinigus kokiam nors projektui, kuriuo mažinamas ŠESD kiekis arba jo išvengiama, pavyzdžiui, miškų apsaugai. Tačiau kritikai teigia, kad šis mechanizmas leidžia įmonėms ir toliau teršti aplinką.
Nustatyta, kad nė viena iš aštuonių į ataskaitą įtrauktų iškastinį kurą naudojančių bendrovių nėra užsibrėžusi grynojo nulio tikslo, palyginti su 76 proc. didžiausių sektoriaus kotiruojamų įmonių.
Palyginti su ankstesne 2022 metais atlikta analize, skaičiai taip pat nedaug pagerėjo, nepaisant to, kad reguliavimas visame pasaulyje smarkiai išaugo, sakė J. Langas.
Kelios jurisdikcijos, įskaitant Jungtinę Karalystę, priėmė su klimato kaita susijusios informacijos atskleidimo taisykles.
Tokiuose verslo centruose kaip Kalifornija ir Singapūras įsikūrusios įmonės ataskaitas apie išmetamą ŠESD kiekį privalės teikti nuo 2027 metų.
Europos Sąjunga taip pat priėmė du klimato srities reglamentus – Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) ir Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CSDDD), pagal kuriuos tūkstančiai didelių įmonių greitai privalės teikti ataskaitas apie savo poveikį klimatui ir išmetamus teršalus bei imtis veiksmų jiems mažinti.
„Stengiamės, kad privačios įmonės suprastų, kas jų laukia“, – sakė J. Langas.
„Nutekėjimo efektas“
ES politika turės daug apimančių pasekmių, nes bus taikoma ne tik blokui priklausančiose šalyse įsikūrusioms įmonėms, bet ir toms, kurių pagrindinės buveinės gali būti kitur, o filialai ar dukterinės įmonės – valstybėse narėse.
Tačiau ataskaitoje išskirtos dvi privačiosios Europos įmonės, įskaitant Prancūzijos prekybos centrų tinklą „E. Leclerc“, kurios nenustatė jokių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų.
„E. Leclerc“ AFP nurodė, kad stengiasi taikyti tvaresnę praktiką, pavyzdžiui, atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimo, ir yra „įsipareigojusi artimiausiu metu nustatyti visos bendrovės emisijų kiekio mažinimo tikslus“.
Tačiau artėjant ES reglamentų įsigaliojimui, įmonės nebegalės ilgiau vengti su klimato kaitos stabdymu susijusių tikslų, AFP sakė organizacijos „NewClimate Institute“ atstovė Sybrig Smit (Saibrig Smit).
„Iš tikrųjų tai gana pagrįsta. Jei įmonės nori užsiimti verslu Europoje, joms teks susidurti su pasekmėmis“, – pridūrė ji.
Analizuotos įmonės sudaro maždaug 23 proc. pasaulio ekonomikos, dauguma jų įsikūrusios Kinijoje, JAV arba ES valstybėse narėse – didžiausiose ŠESD teršėjose, sakė J. Langas.
Pasak jo, bet kokie pokyčiai, kurių įmonės imsis, kad atitiktų naujas taisykles, bus itin naudingi aplinkai.
„Jos turi tokį „nutekėjimo efektą“. Kai tokia didelė bendrovė įgyvendina ką nors realaus, tai turi didžiulį poveikį likusiam sektoriui, kuriame ji veikia“, – sakė S. Smit.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gegužės 10-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 10-oji, penktadienis, 19 savaitė. ...
-
Tūkstančiai žmonių Malmėje dalyvavo palestiniečius remiančioje demonstracijoje8
Švedijos Malmės mieste, kur vyksta šiųmetis „Eurovizijos“ dainų konkursas, tūkstančiai žmonių ketvirtadienio popietę dalyvavo palestiniečius remiančioje demonstracijoje. ...
-
Per Ukrainos ir Latvijos televizijos kanalus – Pergalės dienos karinio parado transliacija10
Rusijos programišiai privertė kelis Ukrainos ir Latvijos televizijos kanalus neplanuotai transliuoti dalį kasmetinio Pergalės dienos karinio parado Maskvos Raudonojoje aikštėje. ...
-
V. Zelenskis apie rusų puolimą: gavusi naujų ginklų, Ukraina perims iniciatyvą
Ukrainos gynybos pajėgos sustabdys šiuo metu vykstantį rusų puolimą, kai tik šalį pasieks naujos gynybos pagalbos partijos, įskaitant JAV patvirtintą pagalbos paketą, kalbėdamas su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola Kyjive sur...
-
„Hamas“: Izraelis savo veiksmais Rafache siekia sutrukdyti deryboms dėl paliaubų1
Vienas „Hamas“ pareigūnas ketvirtadienį apkaltino Izraelį, kad šis savo veiksmais piečiausiame Gazos Ruožo mieste Rafache siekia blokuoti derybas dėl paliaubų per septynis mėnesius trunkantį karą palestiniečių teritorijoje. ...
-
Ant Narvos pilies sienos Estijoje vėl atsirado plakatas „Putinas – karo nusikaltėlis“
Trečiajame pagal dydį Estijos mieste Narvoje, kuris yra prie pat Rusijos sienos, gegužės 9-ąją ant Hermano pilies sienos vėl buvo pritvirtintas didelis protesto plakatas. Jame matyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretas ir užrašas &bdqu...
-
V. Putinas pareiškė, kad Vakarai mėgina sumenkinti sovietų pergalių istoriją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalboje, pasakytoje per karinį paradą Maskvoje, surengtą minint 79-ąsias sąjungininkų pergalės prieš Adolfo Hitlerio Vokietiją, eilinį kartą pasmerkė Vakarus. ...
-
Liudyti D. Trumpo byloje dėl mokėjimų už tylą vėl grįš filmų suaugusiesiems aktorė1
Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) byloje dėl įtariamai nuslėptų mokėjimų už tylą ketvirtadienį liudyti sugrįš viena pagrindinių istorijos dalyvių Stormy Daniels (Stormi Daniels). ...
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
D. Cameronas paragino NATO šalis didinti išlaidas gynybai1
JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį pasakytoje kalboje paragino NATO partneres greitu metu priimti tvirtesnę nuostatą Vakarų gynybos politikos atžvilgiu ir pradėti skirti gynybai po 2,5 proc. BVP. ...