Quantcast

Velnio sėkla televizijoje

Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugpjūčio pabaiga) Antrojo internacionalo (1889–1916) kongresas. Čia jis susitiko su savo apleistos žmonos broliu Aleksandru Semionovičiumi (1886–1941), su kuriuo kartu apžiūrėjo miesto įžymybes.

Mirus sutuoktinei, Koba negaišo laiko gedului ir dar uoliau kibo į revoliucinę veiklą. Jis siekė sudominti marksizmu neišsilavinusius musulmonų tikėjimo darbininkus, organizavo bei vykdė ginkluotus apiplėšimus, grobė ir žudė žmones, taip pat reketavo ir šantažavo vietos (Baku dabartiniame Azerbaidžane) verslininkus.

Caro slaptoji politinė policija užfiksavo, kad Kremliaus onanistų dažnai minimos Rothschildų šeimos darbuotojas Davidas Lvovičius Landau (1866–1943), 1962 m. Nobelio premiją laimėjusio sovietinio mokslininko tėvas, reguliariai lėšomis remdavo bolševikus.

Pasauliniu driežažmogių sąmokslu tikintys žmonės šį faktą, be jokios abejonės, priims kaip nekvestionuojamą vakcinų kenksmingumo įrodymą, tačiau taip pat negalima atmesti prielaidos, kad šie verslininkai, kaip ir jų konkurentai, Kobai paprasčiausiai mokėjo dėl to, kad jų įmonėje nekiltų daugiau paslaptingų gaisrų arba kad jų šeimų nariams (ypač nepilnamečiams) nenutiktų „nelaimingas atsitikimas“.

1908 m. kovą našlio Josiaus linksmybės (jis nevengė audringų vakarėlių ir moterų draugijos) baigėsi, mat caro teisėtvarkos struktūros jį sučiupo dar kartą.

Iš pradžių jis buvo patupdytas į Baku Bailovo kalėjimo trečiąją kamerą (čia daug skaitė, žaidė, lavino vadinamosios esperanto kalbos įgūdžius ir organizavo visų įtariamųjų išdavystėmis utilizavimą), o vėliau išsiųstas į tremtį dvejiems metams.

Šį kartą caro valdžia nusprendė jį ištremti ne į Sibirą, o į Europai priskiriamą Vologdos guberniją. Dėl nežinomų priežasčių kelionė į Vologdą užtruko net tris mėnesius (būdamas Bailovo kalėjime jis keletą kartų bandė nesėkmingai pabėgti), tačiau galiausiai Josius, baigiantis 1909 m. vasariui (veikiausiai pagal Julijaus kalendorių), atvyko į Solvyčegodsko kaimą.

Vietinėms moterims, kaip ir jų „kolegėms“ iš Sibiro, Josius, net ir būdamas randuotas bei strazdanotas, atrodė gražus, tad vos atvykęs, negausiame politinių kalinių būryje jis labai greitai įsitaisė net dvi meilužes.

Solvyčegodsko kaime, kaip ir Naujojoje Udoje (Sibire), Kobai buvo vienu metu ir linksma, ir nuobodu. Tremtiniai daugiau ar mažiau visi laikėsi drauge ir rengdavo slaptus, bet audringus vakarėlius, tačiau ir tai jam greitai pabodo. Baigiantis 1909-ųjų birželiui, Josifas, padedamas Tatjanos Suchovos (spėjama, kad jie buvo meilužiai), užsivilko sarafaną ir persirengęs moterimi nuplaukė garlaiviu į vietos centru laikomą Kotlasą (dabartinis Archangelskas). Čia jis atsisveikino su Tatjana ir, sėdęs į traukinį, išvyko į Sankt Peterburgą (ekspertai taip ir negali pasakyti, ar jis buvo nusiskutęs barzdą bei ūsus).

1909 m. liepą (veikiausiai pagal Julijaus kalendorių) jis grįžo į Baku, kuriame subūręs likusius sėbrus (bolševikai dabar Baku buvo labai susilpnėję) pradėjo planuoti laivo užpuolimą (kad būtų už ką leisti „Bakinskij proletarij“). Čia jį taip pat pradėjo itin akylai stebėti du bolševikų gretose infiltravęsi agentai Fikusas ir Michailas.

Beveik tuo pat metu jis pradėjo reguliariai lankytis Tiflise (dabartinis Tbilisis), organizuodamas ir vykdydamas specialiąsias reketo ir plėšikavimo operacijas, tačiau jam veikiausiai taip ir nepavyko sužinoti apie savo tėvo – girtuoklio, mušeikos ir valkatos Visariono (1850–1909) mirtį.

Tai buvo itin svarbus metas Josiaus psichikos raidai, mat veikiausiai būtent tada visi tie revoliucionierių ir slaptųjų tarnybų dvigubi žaidimai jo prote pasėjo arba sudaigino paranojos sėklas, o ir jis pats daugelį metų buvo įtarinėjamas tarnavimu Ochrankai bei bendražygių išdavystėmis.

1909 m. rugsėjį (matyt, pagal Julijaus kalendorių) Josifą pasiekė žinios, kad dvigubas caro slaptosios policijos agentas išdavė vietą, kurioje buvo dislokuota vertinga leidybai naudojama įranga. Tą kartą Josiui greitai pavyko rasti naują slėptuvę, tačiau vos po kelių mėnesių (1910 m. kovą) Koba vėl buvo suimtas kartu su iš didikų kilusia savo meiluže Stefanija Petrovskaja (pedagoge, kataliko dukterimi, sutikta Vologdos tremtyje) ir dar kartą pasodintas į Bailovo kalėjimą.

Vėliau paleista iš kalėjimo Stefanija pradėjo jį lankyti ir Josius jai netgi pasipiršo. Tų pačių metų rugsėjį caro valdžia jį dar kartą nutarė išsiųsti į Solvyčegodską, tik šį kartą dar ir uždrausdama jam penkerius metus rodytis Kaukazo regione, tad sužadėtinės Josius ne tik nevedė, bet ir veikiausiai daugiau niekada nebematė.

Grįžęs į Solvyčegodską jis vėl pradėjo lakstyti paskui sijonus ir galiausiai kartu su meiluže Serafima Chorošenina apsigyveno našlės Marijos Kuzakovos name. Spėjama, kad būsto šeimininkę jis apvaisino savo sėkla ir ši vėliau pagimdė sūnų Konstantiną (1911–1996).

Koba nebandė susitikti su Konstantinu, tačiau vėliau šis įstojo į Leningrado (Sankt Peterburgo) aukštąją ugdymo įstaigą ir galiausiai gavo gerą darbo vietą Maskvoje (Centro Komiteto sistemoje). Didžiąją gyvenimo dalį jis dirbo kino, televizijos ir radijo sritis kuruojančiu aukšto rango funkcionieriumi, tad galima teigti, kad jo gyvenimas, nepaisant kelių sukrėtimų, buvo sėkmingesnis už Jakovo (1907–1943).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Keista!

Keista! portretas
Visi aprasytieji - isikunijo i LR valdzias! Ir moka musu pinigus va tokiems "rasytojams",uz valdziu populiarinima tarp Lietuvos ligoniu.

Dyką Leo

Dyką Leo portretas
labiau žinomą kaip elitinė Lienočka, išprievartavo. Už paslaugas sumokėjo rubliais ir dar padirbtais. Vagšę Lienočką ištiko - ne ne šokas o šikas. Nesustodama varo trydas apie kažkokį niekam seniai neįdomų gruziną Čiurkašvilį.

Gagarinas

Gagarinas portretas
Tikra tiesa! Man palatoje Leninas ja pasakojo,kol sanitarai man skafandra uzvilkinejo pries skrydi!
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    10
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
  • Juoda – tai balta
    Juoda – tai balta

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...

    4
  • Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
    Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...

  • Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas
    Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas

    Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...

    4
  • Rinkimų kampanija lygi nuliui
    Rinkimų kampanija lygi nuliui

    Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...

    7
  • Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?
    Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?

    Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...

    3
  • (Ne)reikalingos knygos
    (Ne)reikalingos knygos

    Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien  bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...

  • Vagių ir šliundrų sovietai
    Vagių ir šliundrų sovietai

    Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...

    19
Daugiau straipsnių