Juokai juokais, bet būtent taip atrodo aplinkos ministro Simono Gentvilo vakar (penktadienio - aut. past.) darbo dienos pabaigoje elektroniniu paštu man bei mūsų apygardoje išrinktam Seimo nariui Mindaugui Skritulskui  išsiųstas laiškas, tarp kurio gavėjų prioritetine tvarka nurodyta premjerė Ingrida Šimonytė.

Į ilgesnio nei pats laiškas adresatų sąrašą dar įtraukti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, energetikos ministras Dainius Kreivys ir Kretingos rajono meras Antanius Kalnius.

„Gerbiami Palangos mere, Seimo vienmandatininke (pamiršo savo kolegos Seime Mindaugo vardą) su nerimu stebiu pastarosiomis savaitėmis viešą gyventojų dirginimą ir nepasitikėjimo skatinimą valstybės (AM, SAM) institucijomis. Su nerimu stebiu ir didelės Vakarų kapitalo investicijos į metanolio, esminio dekarbonizacijos kuro, gamyklą stabdymą“.

Toliau laiške pateikiamos nuorodos į spaudoje perpublikuotas mano ir Mindaugo nuomones nepritariant planams būtent Kretingos rajone, greta Darbėnų, statyti didžiausią Baltijos šalyse metanolio gamyklą.

„Skundas“ užvardijamas „Ne tie laikai, kai galime kelti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir atstūminėti TUI“. Suprask – mes su Mindaugu esame vos ne antivalstybininkai, pasisakantys pieš užsienio kapitalo atėjimą ir tiesiogines užsienio investicijas į mūsų šalies ekonomiką.

Dar labiau ministras nustebino Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“.

Renginyje kalbėta išskirtinai apie tai, kad mes neturime jūrinės strategijos, visiškai neišvystyta jūrų bei vidaus vandenų infrastruktūra, neturime uostų, uostelių ir prieplaukų tinklo, nors pagal ES direktyvas jie turi būti kas 50 kilometrų, kad audrų ištikti laiveliai galėtų saugiai išlaukti krante. Ir tai stabdo vandens turizmo bei susisiekimo plėtojimą, kuris ne tik nukrautų sausumos kelius, bet ir iš vidaus bei užsienio turizmo sektoriaus generuotų didžiules pajamas tiek į vietos savivaldybių, tiek į valstybės biudžetą. Kalbėjome ir apie  situaciją dėl krantų erozijos ir ką reikėtų daryti ir tai turėtų būti būtent Aplinkos apsaugos ministerijos darbas ir prioritetas.

Ir, pasirodo, aplinkos ministrui rekreacinio vandens turizmo plėtra ir tam reikalingos infrastruktūros tuo klausimu Lietuvoje kūrimas yra mažiau įdomu, nei metanolio gamyklos statybos  vos keliolika kilometrų nuo jūros, teritorijose, kurios yra aukso vertės, vertinant turizmo ir rekreacijos aspektais.

„Yra tas požiūris – mes saugokime viską, įskaitant ir mus pačius, čia kai kurie iš mūsų prieš metanolio gamyklą labai, 400 milijonų ateina į nedarbingą Kretingą ir labai mitinguoja: saugokim viską, aplinkosauga turi visur, net dvidešimt kilometrų nuo Palangos, saugoti, kad nebūtų pastatyta gamykla. Tai yra to balanso trūkumas – ar konkrečiai iš poveikio aplinkai vertinimo arba saugomų teritorijų plėtros. Mes kartais peržaidžiame“, – konferencijoje pareiškė aplinkos (!) MINISTRAS.

Tad ką ten žvejų laiveliai, vaikų būriavimo mokykla ar jachtos, kurių taip laukiame ir kurioms priimti visiškai neturime sąlygų, palyginti, su Danijos chemijos pramone!

Konferencijoje teko sureaguoti į šį ministro pasisakymą, po ko iš kart ir atskriejo atsakomasis elektroninis laiškas į mano bei aukščiau minėtų asmenų pašto dėžutes.

Bet, gerbiamasis ministre, arba jūs nesuprantate, apie ką mes kalbame, arba mes nesuprantame, kodėl taip atvirai ir garsiai proteguojate metanolio pramonės atsiradimą būtent čia, pas mus, rekreacinėje pajūrio zonoje?

Tik ar tokiai gamyklai nėra vietos niekur kitur Lietuvoje, pramoninėse zonose?

Chemijos pramonės gamyklos atėjimas, aukštosios technologijos ir darbo vietų (tegu ir 40) sukūrimas aukštos kvalifikacijos specialistams – tikrai sveikintinas ir Lietuvai ypač reikalingas. Tai visąlaik kartoju savo pasisakymuose ir kitokios nuomonės neturiu bei neturėsiu.

Kretingos rajono ir jo darbščių žmonių perspektyvos, mano manymu, neabejotinai labiau sietinos su rekreacijos ir turizmo vystymu, kurį matau kaimynystėje ir partnerystėje su Palanga. Juolab kad Kretingos rajonas savo strateginius prioritetus sieja būtent su turizmu ir siekiais įgyti kurortinės vietovės statusą.

Tos pačios nuomonės yra ir Mindaugas:  tokią pramonę vystyti būtina, tik reikia parinkti tinkama jai vietą, greta panašaus pobūdžio veikiančių gamyklų su tam jau sukurta tinkama infrastruktūra, kas nesukels neigiamos visuomenės reakcijos.

Manau, kad ne mes, Palangos atstovai, besirūpinantys pajūrio teritorijų išsaugojimu, diskredituojame šią ateities, Lietuvos konkurencingumui didinti  taip reikalingą pramonę, o būtent tie, kas proteguoja gamyklą jai netinkamoje vietoje, nesitaria su gyventojais, neįsiklauso į jų nuomones, juos ignoruoja. Kas kas, bet Aplinkos ministras turi suvokti elementarų dalyką, kad chemijos pramonė ir turizmas, rekreacija bei sveikatinimas nėra suderami dalykai.

Ministre, nereikia pykti ir nervintis, kai nesutampa mūsų nuomonės. Reikia mąstyti plačiau, labiau valstybiškai, viskam atrandant savo paskirtį ir vietą. O ir mūsų Premjerė, turiu pastebėti,  – tikrai protinga moteris, kuri supranta, kad kaltinti Palangos merą ir Seimo narį beveik antivalstybine veikla yra tikrai naivu ir vaikiškai juokinga.