- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime siūloma keisti kelio eismo ženklų dizainą, atsisakant sovietinio standarto. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su siūlymo iniciatoriumi Andriumi Vyšniausku.
– Kodėl siūlote atsisakyti to sovietinio standarto?
– Idėja yra ne nauja, ji iškyla kas kelis metus. Lietuva vis dar per 34 metus nepakeitė savo kelio ženklų dizaino, tuo tarpu Latvija, Estija, Lenkija susikūrė savo standartus, savo dizainą, kuris labiau primena vakarietišką. Mes likom su kelio ženklais, kurie yra panašūs į Baltarusijos ir Rusijos kelio ženklus. Tai yra svarbu, nes mūsų valstybė gana nuosekliai desovietizuoja viešąsias erdves, tame tarpe galime padiskutuoti ir apie kelio ženklų keitimą. Tuo labiau, kad ir tarptautiniai standartai pamažu keičiasi ir tokia galimybė atsiranda. Be abejo, tas keitimo procesas negali būti greitas, tai turėtų įvykti per keletą metų. Lietuvoje vidutiniškai per dešimt metų yra pakeičiama didžioji dalis kelio ženklų dėl nusidėvėjimo. Tai tiesiog senieji ženklai nusidėvėjus galėtų būti keičiami į naujo dizaino ženklus. Tai niekaip nesukeltų kažkokio sąmyšio keliuose, nes tikrai galime pasirinkti tokį dizainą, kuris nebus labai nutolęs, tačiau reikšmingai skirsis. Tiesiog žmonėms bus aišku ir tuos, ir tuos ženklus matant. Ir per ilgą laiką galima tą pakeitimą padaryti.
– Tai vienu metu būtų ir senieji ženklai, kurie dar nesusidėvėję, ir kai kur atsirastų tie naujesni?
– Tai yra vadybinis procesas, kurį galima susidėlioti taip, kad kažkoks nenusidėvėjusių ženklų kiekis būtų pasaugomas ir vienu metu būtų didesnis kiekis pakeičiamas. Tačiau bet kuriuo atveju tie ženklai bus keičiami, dėl to tas nereikalautų kažkokių papildomų resursų. Papildomi resursai yra nebent dėl naujo ženklų standarto sukūrimo, bet tai tikrai nėra labai didelės išlaidos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Papildomų lėšų tikrai nekainuotų? Girdėjau opoziciją kalbant, jog čia kažkam – verslo projektas prieš išeinant, kad tai kainuotų dešimtis milijonų eurų.
– Aš nematau tokių išlaidų, nes kelio ženklai natūraliai yra keičiami ir niekas nesiūlo paimti ir dabar visoje Lietuvoje pakeisti kelio ženklus. Mes galime turėti savo standartą, lietuvišką, vakarietišką kelio ženklų standartą ir per daug metų tą pakeitimą įvykdyti. O jeigu opozicijai atrodo, kad čia yra kažkoks paslėptas dalykas, tai, matot, kiekvienas galvojame pagal save. Jie iš karto mato, kaip pavogti. Mes žiūrime, kaip pakeisti kelio ženklus, nes tai yra sovietinis dalykas.
Ar reikalingos tos papildomos išlaidos? Turbūt mes pripratę prie tų ženklų, tokios kelių eismo taisyklės, toks žymėjimas įtvirtintas šitam teisės akte, tai, aš manyčiau, kad tai nekeistų kažko tai.
– Kas turėtų keisti – Susisiekimo ministerija, „Via Lietuva“?
– Susisiekimo ministerija su „Via Lietuva“. Be abejo, pirmiausia turėtų būti priimtas ministro įsakymas, tada pakoreguoti kelio ženklai, jų reglamentavimas – čia vyriausybės lygio sprendimai. Taip pat žinau, kad artimiausiu metu turėtų keistis ir tarptautinės sutartys, kurios reguliuoja kelio ženklų standartus. Tai galbūt galima sulaukti ir to proceso. Kitaip tariant, ministerija viską gali sureguliuoti. Anksčiau tų iniciatyvų buvo, tačiau nebuvo imtasi iniciatyvos Lietuvoje, nebuvo pajudėta į priekį. Dabar kadangi po karo Ukrainoje Lietuvoje desovietizacijos procesas yra įsibėgėjęs rimčiau, galima šitą klausimą rimčiau pajudinti.
– Rodykles, plytos ženklų dizainą irgi reikėtų keisti?
– Ne. Čia specialistai gali pasižiūrėti, tikrai yra ženklų, kurie nesiskiria, ta pati plyta yra visur daugiau mažiau vienoda. Kalbam labiau apie tuos ženklus, kurie turi savyje daugiau dizaino elementų – ar tai žmogus, ar gyvūnas.
Savo nuomonę apie ženklų keitimą išsakė ir vilniečiai.
„Ar reikalingos tos papildomos išlaidos? Turbūt mes pripratę prie tų ženklų, tokios kelių eismo taisyklės, toks žymėjimas įtvirtintas šitam teisės akte, tai, aš manyčiau, kad tai nekeistų kažko tai“, – teigė praeivis.
„Kad jie visi atrodo panašūs. Aišku, gal geriau, kai geltonam fone, geriau matosi. Man gal Lenkijos ženklai ir gražesni, ryškesni. Nieko prieš būčiau,“ – kalbėjo vyriškis.
„Juokaujat, tikrai juokaujat. Pinigų švaistymas ir tiek. Aš nematau jokios prasmės. Svarbiausia informatyvumas ir kad vairuotojas iš bet kurios šalies galėtų suprasti, kaip reikia važiuot ir kuo vadovautis“, – savo nuomonę išsakė kitas vilnietis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Naujasis Kalėjimų tarnybos vadovas: esminis tikslas – kad nuteistieji pas mus negrįžtų11
Teisingumo ministerijoje penktadienį priesaiką davęs ir penkerių metų kadenciją pradėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys teigia, kad pernai reformuota kalėjimų sistema žengė į naują istorinį etapą, kuris bus tęs...
-
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį parašę gyventojai2
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį šeštadienį parašę suaugusieji, apdovanotos ir kartą suklydusi raštingiausia moksleivė bei užsienio lietuvė. ...
-
Per rinkimus – stipresnės policijos pajėgos4
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui, policija stiprina pasirengimą – žada atidžiau stebėti viešąją erdvę, rinkimų dieną budės ir gausesnės uniformuotų bei neuniformuotų pareigūnų pajėgos. ...
-
Seime apdovanoti Demokratijos žinių konkurso nugalėtojai4
Šeštadienį Seimo rūmuose Vilniuje vykusį Demokratijos žinių konkursą laimėjo Kauno Jono Jablonskio gimnazijos gimnazistas Rokas Andriušis. ...
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė9
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys9
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
Š. Narbutas: ne aš šioje istorijoje buvau svarbiausias43
Ketverius metus teisėsaugos tryptas verslininkas, visuomenininkas Šarūnas Narbutas galutinai išteisintas. „Neišprotėjau, nepalūžau, nors spaudimas buvo daromas didžiulis“, – sako jis. ...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją6
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...