Auksinė taisyklė

„Kūčių vakarą daugelyje namų vyrauja vietiniai produktai ir tradiciniai patiekalai, kurie mažai veikiami mitybos madų. Visgi, kalbant apie Kalėdas, Naujuosius Metus, atsiranda daugiau laisvės lėkštėje ir retai susimąstoma, koks maisto poveikis aplinkai, klimatui, biologinei įvairovei“, – sako aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos Baltijos aplinkos forumo atstovė Gabija Tamulaitytė.

Siekiant palankios klimatui mitybos, labai svarbu rinktis kuo daugiau vietinių, sezoninių produktų ir mažinti suvartojamos mėsos kiekį. Skirtingose šalyse klimatui palankūs produktai skiriasi, nes labai svarbu, kiek toli maistas keliauja ir kaip ilgai jis sandėliuojamas. Kartais transportavimo metu sukuriamas didžiulis CO2 pėdsakas ir tada net ekologiškiausias maisto produktas tampa labai žalingas gamtai. Dėl to švenčių stalui gamtininkai pirmiausia rekomenduoja žvalgytis Lietuvoje užaugintų sezoninių produktų.

„Žiemą ir per šventes puikiai tinka šakninės daržovės, taip pat rauginti ar marinuoti produktai. Įvairios sėklos, grūdinės ir ankštinės kultūros puikiai žiemoja. Rinkamiesi vietinius produktus ne tik mažiname savo poveikį klimato kaitai, bet ir prisidedame prie vietinės ekonomikos, remiame vietinius ūkininkus ir verslus. Auksinė taisyklė renkantis tvarius ir sveikus maisto produktus – pažink savo ūkininką. Svarbu žinoti, iš kur atkeliauja produktai, kaip jie užauginti ir pagaminti“, – sako G. Tamulaitytė.

Mažiau mėsos

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje „COP28“ išsakytos aiškios gairės – vartoti daugiau augalinės ir mažiau gyvulinės kilmės maisto. Vaisiai, daržovės, viso grūdo kruopos, pupelės, riešutai ir lęšiai paprastai naudoja mažiau energijos, žemės ir vandens, išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Lietuvai aktualiose Šiaurės šalių mitybos rekomendacijose, apimančiose ir Baltijos šalis, atsižvelgta ne tik į sveikatos, bet ir į aplinkosaugos aspektus. Jose skatinama valgyti daugiau vaisių, daržovių ir žuvies, o mėsos ir pieno produktų vartojimą mažinti. Rekomendacijose neskatinama veganiška dieta, tačiau pabrėžiama, kad gyvulinės kilmės produktai privalo būti vartojami atsakingai.

Rekomenduojamas raudonos mėsos kiekis per savaitę – apie 350 g. Atkreipiamas dėmesys, kad itin svarbus maisto aplinkosauginis pėdsakas, tad renkantis daržoves verta atsižvelgti į tai, kaip ilgai jas galime išlaikyti, sandėliuoti, o renkantis mėsą ir jos produktus – kad tai būtų laisvai besiganančių ir pievų (atviras) ekosistemas palaikančių galvijų mėsa.

Veganiška ar vegetariška?

Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad vis labiau populiarėjanti veganiška ar vegetariška mityba nebūtinai visada bus klimatui draugiška.

„Jei augalinės kilmės produktai keliauja per pusę pasaulio, žinoma, kad jie negali būti laikomi klimatui palankiais. Tarptautinė prekyba dažnai sukuria ir rimtų socialinių problemų. Pavyzdžiui, bolivinei balandai Europoje tapus supermaistu, jos nebeišgali nusipirkti vietiniai Andų gyventojai, ją valgę tūkstantmečius. Vietoj to jie pradeda vartoti daugiau pigesnių ir ne tokių maistingų baltųjų ryžių, o savo dietą pakeičia pigesne ir labiau vakarietiška. Tai tik dar labiau skatina produktų transportavimą ir nelygiavertį maisto medžiagų pasiskirstymą tarp valstybių“, – aiškina G. Tamulaitytė.

Tradiciniai Kūčių patiekalai yra gamtai ir klimatui draugiški, tad kviečia suteikti išskirtinumo šventei būtent atsigręžiant į tradicijas ir jas puoselėjant. Kalėdų vaišėms, bent jau pagrindiniams patiekalams, reikėtų paieškoti vietos ūkininkų užaugintų produktų ir mažinti atvežtinių.