Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams.
Pasitelkiant sankcijų apėjimo schemas, Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo dvejopos paskirties prekių bent už 130 mln. eurų, rodo antradienį paskelbtas LRT tyrimas.
Šiemet sausį–vasarį Lietuvos eksportas siekė 6,17 mlrd. eurų – 5,9 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku, o importas – 6,65 mlrd. eurų, arba 10,7 proc. mažiau. Per mėnesį – vasarį palyginti su sausiu – eksportas sumažėjo 2 proc., importas – 3,4 proc.
Dveji karo metai neatgrasė Lietuvos įmonių nuo prekybos su Rusija. Pernai eksportas į šalį agresorę viršijo 2 mlrd. eurų. Politikai sako, kad ir nereikėjo tikėtis, jog verslo ryšiai su Rusija išnyks, nes daliai įmonių pelnas svarbesnis nei valstybės interesai. Nors prekyba su Rusija įvardijama, kaip aiški nacionalinė grėsmė, valdžios arsenalas senka. Galimą sankcijų apėjimą sužiūrėti paliekama muitinei. Arba plėsti sankcijas šalims, per kurias prekės patenka į Rusiją.
Praėjusių metų lapkritį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,31 mlrd. eurų – 17,2 proc. mažiau nei 2022-ųjų lapkritį, o importuota už 3,93 mlrd. eurų – 12,2 proc. mažiau.
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad itin aukštos infliacijos įtampa yra atslūgusi, tačiau kurį laiką padėtį dar reikės akylai stebėti. Pasak Gedimino Šimkaus, kitų metų šalies pramonės ir eksporto perspektyvos nėra pačios šviesiausios, o kalbos apie greitai mažėsiančias bazines palūkanų normas pernelyg ankstyvos.
Rusija penktadienį paskelbė atšaukianti laikiną benzino eksporto draudimą, kurį įvedė rugsėjo mėnesį, reaguodama į sparčiai kylančias kainas ir šalyje didėjančią infliaciją.