Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai.
Valdžiai ieškant papildomo finansavimo gynybai ir kaip vieną alternatyvų siūlant sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, tai būtų neatsakinga, sako Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint įgyvendinti suplanuotus krašto apsaugos sistemos projektus, tvarus ir mokestinėmis priemonėmis pasiektas finansavimas gynybai turėtų būti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoje dabartinių 2,5 procento.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad labiau didinant akcizus nepavyktų į biudžetą surinkti tiek lėšų, jog būtų galima padidinti finansavimą gynybai.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė mano, kad didinant finansavimą krašto gynybai labai svarbu užtikrinti ir šių papildomų lėšų panaudojimo skaidrumą.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Žukas įsitikinęs, kad trečiadienį pateiktas Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymas 2020 metų biudžeto projekte mažinti gynybai skiriamas lėšas gali pakenkti Lietuvos nacionaliniam prestižui. Pasak V. Žuko, mažesnis finansavimas gynybai gali sutrukdyti Lietuvai įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus.
Vokietija pirmadienį pareiškė ateinančiais metais skirsianti daugiau kaip 50 mlrd. eurų NATO finansuoti, likus kelioms dienoms iki Aljanso lyderių susitikimo Londone, minint transatlantinės partnerystės 70-ąsias metines.
Penktadienį Klaipėdoje susitiko devynių Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių gynybos ministrai ir kariuomenių vadai. Susitikime dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pažymėjo, kad šaliai yra būtina didinti gynybai skiriamas išlaidas, nes, pasak jo, kol kas deklaruojamų 2 proc. nuo BVP Lietuva neskiria.