- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Greičio viršijimo pažeidimų šalyje daugėja. Šiais metais iki gruodžio užfiksuota jau per 630 tūkst. greičio viršijimo pažeidimų. Tai beveik 40 tūkst. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš visų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, greičio viršijimas sudaro beveik pusę ir aiškėja, kad leistiną greitį lietuviai dažniausiai viršija 10-20 km/val. Ir nors eismo įvykių skaičius per metus nekinta, tačiau žuvusiųjų keliuose išaugo drastiškai – daugiau nei 40 proc. Apie 70 proc. visų mirtinų avarijų įvyksta būtent dėl viršyto greičio.
Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktoriumi Vitoldu Miliumi.
– Greičio matuoklių daugiau nei bet kada, baudų skaičius auga, bet vairuotojai kaip lakstė, taip ir laksto. Kodėl nei matuokliai, ne baudos nepadeda ir gal yra, kas padėtų?
– Visų pirma, tos baudos nėra tokios, kurios atgrasytų žmones nuo važiavimo greitai. Lietuviai yra labai neramūs važiuotojai, visą laiką konkuruoja, skuba, lekia, tai tos baudos ir nesutramdo.
– Jei jos padidėtų, padėtų?
– Sunku pasakyt. Žiūrint kiek. Čia yra ne vienos dienos klausimas, nes tie, kas lakstė, lakstys dar ilgai.
– Na, dažnas vairuotojas sako tarsi tokį pasiteisinimą „važiuoju su srautu“. Ar tai iš tikrųjų pateisinantis elementas, o gal vis dėlto tai pavojinga?
– Su srautu važiuoti yra gerai, su srautu važiuoti pakankamai saugu. Nes didžiausia bėda yra ne pats greitis, o greičių skirtumas. Jeigu mes važiuojam labai įvairiai, nevienodai, mes padarom tokią košę kelyje ir tie manevrai atneša daug nelaimių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Na, dažnas didmiesčių vairuotojas keiksnoja spūstis ir aiškina, kad reikėtų didinti greitį miestuose, mažinti pėsčiųjų perėjų arba galvoti kaip pėsčiuosius kitaip per gatvę praleisti. Jie, atrodo, tarsi ir geriau žino, kaip būti saugesniame eisme, bet ar tai nėra taip pat, kaip kad mes visi „geriau žinome“ kaip žaisti krepšinį ar valdyti šalį?
– Tai visi čia yra geriausi vairuotojai, čia net neginčytina. Bet didinti greitį, jeigu yra tokia infrastruktūra, kokia yra dabar, nepadės, nes mes turim butelio kaklelius ir vis tiek atvažiuosim visi, kokiu greičiu bevažiuotume. Bet sakymas dėl perėjų mažinimo, kurios eina per kelią, padaryti, pavyzdžiui, po žeme, tai taip, tai padidintų srauto greitį ir, aišku, sumažintų spūstis.
– Kitas svarbus dalykas. Kodėl lietuvio vairuotojo kraujyje yra įaugę visada važiuoti bent 10 km/val. greičiau nei leidžia KET? Atrodo, kad kelio ženklai yra tiesiog dekoracijos, kurios puošia kelią.
– Manau, kad tai nebaudžiamumas. Jeigu mes žinome, kad mūsų nebaus už 10 km/val. Būtų 30 km/val. viršijimas nebaudžiamas – tai viršytume tiek. Tikrai, čia yra tik tas.
– Bet ką reiškia 10 km/val. viršyti greitį ir kaip tai gali suveikti avarinėje situacijoje?
Su srautu važiuoti yra gerai, su srautu važiuoti pakankamai saugu. Nes didžiausia bėda yra ne pats greitis, o greičių skirtumas.
– Labai įvairiai. Čia mes turbūt 15 laidų apie tai galėtume padaryti. Mano supratimu, blogiausias dalykas yra net ne pats greitis, bet kaip mes važiuojame. Važiuoti dabar tuose moderniuose automobiliuose yra labai nuobodu ir žmonės nebesikoncentruoja į tai, ką daro. Ir dėl to tai, kad tu važiuosi 10 km/val. greičiau, bet stabdysi laiku yra mažesnis blogis negu kad sėdėsi telefone ir nestabdysi.
– Bet jūs sakot, automobiliai tobulėja. Tikrai taip. Vis daugiau atsiranda automobilių, kur prijungi telefoną ir per programėlę tau rodo ir kur važiuot, ir koks tavo greitis. Ir štai įvairiuose kanaluose vairuotojai diskutuoja, kad reikia važiuot pagal GPS rodomą greitį, nes esą patys automobilių spidometrai meluoja ir visada į mažesnę pusę.
– Taip, meluoja ir visada į mažesnę pusę. Tas melavimo lygis yra skirtingas, nevienodai meluoja. Mūsų kolegos vokiečiai daro nuolatos spidometrų tikrinimo ekspertizes. Ir, taip, praktiškai visi meluoja.
– Į mažesnę pusę? Viskas dėl saugumo?
– Aš nežinau, ar dėl saugumo, ar dėl kažkokių priežasčių. Visokių yra nuomonių, dėl ko tai daroma, bet kad taip daroma, tai tikrai.
– Turbūt dar didesnė problema – sunkvežimiai. Jų vairuotojai sako: „Važiuoju tiek, kiek traukia“. Sunkvežimiuose, aišku, yra įmontuoti greičio ribotuvai, kurie riboja ties 90 km/val. greičiu. Bet ar jūs matėte kokį sunkvežimį, kuris važiuodamas įprastu plentu, įvažiavęs į miestelį, staiga stabteltų iki 50 km/val.?
– Čia yra tam tikras blogis. Iš tikrųjų, sunkvežimių, tolimųjų reisų vairuotojai labai dažnai įvažiavę į miestelį, kaip važiavo, taip ir važiuoja, ypač tuomet, kai žino, kad ten nėra jokios kontrolės. Jiems yra svarbiausia tai, ką rodo jų aparatūra, ne ką sako kelių eismo taisyklės, bet kaip, sakykim, nepažeisti mikroschemos sunkvežimyje. Tai lengvųjų automobilių vairuotojams kartais yra baugu, nes jie nežino, jie laikosi taisyklių, o sunkvežimis juos spaudžia. Tai čia yra bloga praktika.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie elektrinių paspirtukų vairuotojus: sunku komentuoti, kas vyksta žmogaus galvoje
Automobilių srautai tuneliuose dažnai būna didžiuliai, greitis – taip pat. Kaip tokiame sraute atsidūrė paspirtukininkas – žino tik jis vienas. Bet jis griuvo, dėl to susidūrė trys automobiliai, sulėkė tarnybų pajėgos. Paspirtuk...
-
Apie Lietuvos meistrus: po remonto net oficialūs atstovai nemato, kad automobilis buvo „daužtas“13
Kaip galima apsaugoti save ir netyčia nenusipirkti automobilio, kuris atrodo idealios būklės, bet patekus į eismo įvykį paaiškėja, kad automobilis yra praktiškai dalimis subyrėjęs, LNK reportaže pasakojo „Carvertical“ atstov...
-
Ženklai draudžia net stabtelėti, bet gatvelė tapusi stovėjimo aikštele33
Į redakciją kreipėsi Kauno senamiesčio gyventojai, neapsikentę ženklų nepaisančių ir automobilius parkuojančių, kur jiems patogiau, vairuotojų. ...
-
Svarbu vairuotojams: tikslinama informacija dėl eismo pakeitimų ties IX fortu11
„Via Lietuva“ informuoja, kad Kaune, kelyje ties IX fortu, atliekami eismo organizavimo pakeitimai. Kadangi šioje vietoje siekiama padidinti eismo saugumą ir sumažinti pavojingų situacijų kelyje skaičių, joje bus įrengtas naujas kelio...
-
Keturračiai – ne vien pramogoms2
Vis daugiau entuziastų nukabina šalmą nuo vinies ir rangosi į motociklininko kostiumą, tačiau nebūtinai kiekvienas iš jų renkasi dviratį plieninį žirgą. Specialistai pastebėjo, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja keturračiai motoci...
-
Rinkos naujokai: ar galima pasitikėti?6
Vos per dvejus trejus metus Europos automobilių rinkoje atsirado daugybė naujų, negirdėtų gamintojų iš Azijos. Šio regiono atstovai moka nustebinti techninėmis savo gaminių charakteristikomis, technologijomis ir santykinai maža kaina. O ...
-
Nedidelė rida: vilionės ir grėsmės3
Skelbimų portaluose galima rasti šimtus automobilių su nedidele rida už mažesnę nei rinkos kainą. Automobilių rinkos ekspertai pataria neskubėti įsigyti tokios transporto priemonės, nes už ridos gali slėptis tikrosios patrauklios kainos prie...
-
Sostinėje – paspirtukų reidas: primena svarbų dalyką3
Sostinėje vidurdienį prasidėjo kiek neįprastas policijos pareigūnų reidas. Šie stabdo ir tikrina elektrinių paspirtukų vairuotojus ir primena apie privalomas apsaugos priemones. ...
-
Lietuvių lyderė – „Toyota“, lenkus sužavėjo „Porsche“2
Per balandžio mėnesį Lietuvos naujų automobilių parkas ūgtelėjo 15,2 proc., o kaimynus lenkus stebina neįprastos tendencijos rinkoje. ...
-
Savininko deklaravimo kodas – su spragomis: tu pasakysi, kad automobilį pats atsivežei į Lietuvą
Valdžios teigimu, įvedus savininko deklaravimo kodą (SDK), sumažėjo šešėlinė automobilių prekyba, padidėjo į biudžetą surenkamų lėšų kiekis, padaugėjo verslą registravusių automobilių pardavėjų, pasakojama LNK reporta...