- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva yra pasiruošusi žaliojo kurso įgyvendinimui.
„Esame gerai ir sistemiškai, ir planavimo požiūriu pasirengę žaliajai transformacijai. Turime tikrai beprecedentes finansines galimybes artimiausioje perspektyvoje. Turime gerus pagrindus, kad Lietuvos žalioji transformacija, žaliojo kurso įgyvendinimas būtų sėkmingas ne tik Lietuvoje, bet ir sėkmingiausias visoje ES“, – nuotolinėje diskusijoje „Kur investuosime ir kaip transformuosime Lietuvos energetikos sektorių per ateinantį dešimtmetį“ sakė Ž. Vaičiūnas.
Anot ministro, Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas ateityje dar bus peržiūrimas.
„Ateityje iki pat 2030 metų nacionaliniai energetikos ir klimato srities planai bus naujosios mūsų energetikos strategijos. Planas bus peržiūrimas, bet tai yra tam tikras saugiklis, kad net ir politinių pasikeitimų metu turi būti užtikrintas stabilus planavimas ir investavimas į atsinaujinančią energetiką“, – teigė jis.
Ž. Vaičiūnas taip pat pabrėžė, kad iš ES Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) Lietuvai per metus teks po 250 mln. eurų, kurių dalis turės būti investuojama į žaliąją energetiką.
„Šis ES biudžetas yra beprecedentis šiuo požiūriu, kad šalia klasikinių finansavimo instrumentų, kaip energetikos infrastruktūros tinklų priemonė, iš kurios finansuojama sinchronizacija ir strateginiai projektai, šalia įprastos struktūrinės paramos atsirado nauji instrumentai, kaip RRF ir kiti panašūs instrumentai. Jų finansinis paketas yra didžiulis“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
„Jei vien kalbėtume apie RRF lėšas, Lietuvos atveju suplanuota yra 2,5 mlrd. eurų iki 2030 metų. Kiekvienais metais turime apie 250 mln. eurų papildomų investicijų, kurias galime sėkmingai investuoti“, – pridūrė jis.
2015 metais Paryžiaus susitarimu pasaulio valstybės sutarė dėti visas reikalingas pastangas sustabdyti klimato kaitos pokyčius globaliam atšilimui neperžengus pavojingos 2 laipsnių ribos. ES poveikis klimato kaitai yra trečias pagal dydį pasaulyje, todėl perėjimas prie nulinės emisijos ekonomikos iki amžiaus vidurio yra vienas svarbiausių ilgalaikių ES tikslų.
ES šalys narės iki 2030 metų turės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 40 proc. (lyginant su 1990 metais), pagerinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 proc. ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje iki 32 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose4
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos4
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...