- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl koronaviruso krizės augant valstybės skolai, ateityje gali tekti didinti kai kuriuos mokesčius, tačiau pakeitus ekonomikos struktūrą, jų našta nebūtų tokia sunki nei gyventojams, nei šalies ūkiui, sako finansų ministras.
„Ar būtinai reikės kelti mokesčius? Na, žinoma, čia galėtų labiau tikrieji politikai atsakyti, tie, kurie dalyvauja rinkimuose ir kokiu būdu mes tai darysime. Jeigu taip labai racionaliai-pragmatiškai, aš manau, kad taip: jeigu keisis ekonomikos struktūra į aukštesnę pridėtinę vertę, tai visuomenei aukštesnių mokesčių priėmimas nebus toks skausmingas ir nestabdys taip ekonomikos“, – žurnalo „Valstybė“ surengtoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo Vilius Šapoka.
Kita vertus, pasak jo, nekeičiant šalies ekonomikos struktūros, neinvestuojant į ekonomikos DNR keitimą, o tiesiog didinant mokesčius, šalis gali būti užprogramuota ilgalaikiam stagnavimui.
„Puikūs pavyzdžiai yra pietinės Europos Sąjungos šalys: didžiulės skolos, didžiuliai mokesčiai, nes tas skolas reikia aptarnauti. Tai, tikiuosi, Lietuva tuo keliu nepasuks. O erdvės didinti mokesčius net ir šiuo metu yra. Tie, kurie nėra taip smarkiai kenkiantys ekonomikos augimui, tai visų pirma, turto mokesčiai ir mokesčiai, susiję su ekologija“, – sakė V. Šapoka.
Anot jo, laikinas nukrypimas nuo optimalaus skolos lygio yra pateisinamas, tačiau būtina elgtis atsakingai.
„Jeigu pradėsime iš skolintų lėšų kurti gerovę ir dabar, kuomet yra atlaisvėję fiskaliniai drausmės reikalavimai, jeigu staiga pradėsime smarkiai didinti atlyginimus, smarkiai, negu kad numato indeksavimo formulė, kelti pensijas ir kitas socialines išmokas, – tai, žinoma, kad kažkuriuo momentu čia jau suveiks paprasta matematika, net ne aukštoji, įsijungs skolos eksponentė, nes pasitikėjimas iš investuojančiųjų į mūsų skolą staiga apsivers ir tokiu atveju ta skolinimosi kaina pradės sparčiai augti“, – aiškino finansų ministras.
V. Šapoka vasarą teigė, kad 2021 metų valstybės biudžeto išlaidos, skirtos vartojimui, neturėtų būti didinamos, nenumatoma didinti ir mokesčių, išskyrus galbūt ekologinius. Ministras perspėjo, kad reikia galvoti apie didėjančią šalies skolą, kad ji neviršytų Mastrichto kriterijaus.
Jis BNS tuomet teigė, jog valstybės skola šių metų pabaigoje turėtų siekti beveik 50 proc. BVP, o Mastrichto kriterijus yra ne daugiau kaip 60 proc.
Kovo mėnesį įvedus karantiną, Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų, kad Vyriausybė galėtų kompensuoti mažėjančias pajamas ir sumažinti krizės įtaką ekonomikai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai1
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu6
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...