- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nekilnojamojo turto (NT) sektorius šiemet neturės įtakos Lietuvos ekonomikai, sako SEB banko ekonomistas. Pasak Tado Povilausko, šiais metais būsto statybos apimtys bus mažesnės, tuo metu inžinerinių statinių statyba, tikėtina, neaugs. Analitiko teigimu, metinis kainų pokytis šiemet bus arti nulio.
„Statybų sektorius pliuso nebeneš, bet galvojame apie nulinę įtaką ekonomikai“, – antradienį prognozių pristatyme sakė T. Povilauskas.
Anot jo, tikimasi, kad gyvenamosios statybos apimtys šiemet mažės, negyvenamųjų pastatų statybos nuosmukis turėtų būti pakankamai nedidelis, o inžinerinių pastatų apimtys turėtų likti stabilios.
„Inžinerinė statyta pernai sausį-lapkritį augo 30 proc., tai lėmė ir Europos Sąjungos pinigai, ir energetikų investicijos, karinio miestelio statybos. Negyvenamosios statybos – buvo minimalus, bet augimas viršijo lūkesčius“, – sakė T. Povilauskas.
NT kainos praėjusiais metais viršijo lūkesčius. Siekiant, kad sandoriai vyktų ir jų būtų daugiau, kainos labai augti neturėtų.
„Tikimės, kad kadangi pradėtų statyti būstų skaičius yra mažesnis nei prieš metus, tai šiais metais gyvenamosios statybos apimtys, akivaizdu, bus mažesnės. Džiugina, kad pradėtų statyti negyvenamųjų pastatų plotas yra tik minimaliai sumažėjęs, palyginti su ankstesniais dvejais metais. (...) Kalbant apie inžinerinius statinius, tai priklausys ir nuo orų, nuo nevėlavimo užsakymų iš valstybės, bet panašu, augimo nebebus, nes kai turi 30 proc., kelias yra arba pakristi, arba išlaikyti stabiliai, tai, manau, bus išlaikyta stabiliai“, – teigė ekonomistas.
T. Povilausko teigimu, remiantis Registrų centro duomenimis apie NT sandorius, Lietuva yra grįžusi į 2013 metų lygį. Tai, pasak jo, rodo, kad rinka yra pasyvi. Tuo metu antrinė rinka Vilniuje išlieka stabili.
„Pirminė rinka dar labiau nukentėjo, jei žiūrėsime pirminėje rinkoje Vilniuje sandorius, per pastaruosius dvejus metus jų buvo virš 2 tūkst., grįžtame į 2012–2013 metų lygį. (...) Iš šių metų tikiuosi, kalbant apie pirminę rinką, kad mažesnių skaičių neišvysime“, – sakė T. Povilauskas.
Siekiant aktyvumo ir atsigavimo, pasak jo, reikėtų mažesnių palūkanų normų.
Anot T. Povilausko, NT kainos praėjusiais metais viršijo lūkesčius. Siekiant, kad sandoriai vyktų ir jų būtų daugiau, kainos labai augti neturėtų.
„Pirmas ketvirtis, antras, didesnių teigiamų pokyčių nebus, net ir metinis kainų pokytis toliau bus arti nulio, gal kažkiek ir „palįsim po nuliu“. Žiūrime, kaip bus su palūkanų normomis, nes tai pagrindinis veiksnys, kuris gali atgaivinti rinką“, – sakė ekonomistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: tiekėjo nepasirinkusiųjų elektros sąskaitos liepą mažės apie 1,4 euro
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus mažesnes visuomenines elektros kainas nuo liepos, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų mėnesio sąskaitos vidutiniškai mažės beveik 1,4 euro, sako tarybos vad...
-
Lietuvos gamintojai kainas per metus sumažino kukliausiai Baltijos valstybėse
Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o mažiausia – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Viceministras: Lietuvos turizmas šiemet turėtų augti ketvirtadaliu
Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų augti 24 proc. – išsipildžius prognozei šalis šiemet pasiektų 86 proc. iki pandemijos buvusio lygio, o pasiekti 100 proc. pavyktų tik 2026 metais, sako ekonomikos ir inovacij...
-
Vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai: lūkesčiai labai aukšti1
Užimtumo tarnyba (UžT) sako, kad šią vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino. Tačia...
-
VERT atskleidė, kiek procentų nuo liepos mažės visuomeninės elektros kainos
Visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nuo liepos mažės 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). ...
-
M. Šileika: pasėlių kokybė Lietuvoje šiemet geresnė nei kitose Baltijos šalyse
Pasėlių kokybė Lietuvoje šiais metais geresnė nei kitose Baltijos šalyse, kur šaltis padarė daugiau neigiamos įtakos, sako žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ (buvusios „Linas Agro Gro...
-
Siūloma praplėsti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių savininkams
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo lik...
-
LB: Lietuvos draudimo rinka pernai augo penktadaliu, pelnas – dukart
Šalies draudimo rinka pernai augo beveik penktadaliu, draudikai skaičiavo dukart didesnį pelną nei 2022 metais, ketvirtadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
D. Kreivys – leidimas pertekline elektra aprūpinti šeimos narius sugriautų visą schemą1
Energetikos ministras Dainius Kreivys nepritaria grupės parlamentarų siūlymui gaminantiems vartotojams leisti pagamintą perteklinę elektrą skirti šeimos nariams. Anot jo, priėmus tokį siūlymą jau susiformavusi gaminančių vartotojų sch...
-
Importas į Lietuvą iš nedraugiškų šalių: nori drausti per 2,8 tūkst. prekių, bet yra ir išimčių
Ar tikrai nebegalėsime nusipirkti pigesnio rusiško ir baltarusiško maisto? Žemės ūkio ministerija sudarė kone 3 tūkst. produktų sąrašą, kuriuos siūlo drausti įvežti į Lietuvą. Skeptikai sako, jog nėra garantijų, kad rusi&sc...