- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas, teigia šiuos krovinius tikrinanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
„Po kovo 18 dienos stebime importo iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą sumažėjimą 95 procentais, tačiau stebime (didesnį – BNS) įvežimą į Lietuvą importui į kitas ES šalis“, – BNS sakė tarnybos direktorė Audronė Mikalauskienė.
Nuo kovo 18 dienos VMVT tikrina kiekvieną iš padidintos rizikos šalių – Rusijos ir jos okupuotų regionų bei Baltarusijos – įvežamų grūdų vagoną ar transporto priemonę – specialistai aiškinasi įvežamų grūdų kilmę, taip pat, kaip ir anksčiau, tikrinama, ar ES rinkai skirtuose grūdų kroviniuose nėra Bendrijoje draudžiamų priemaišų.
Pasak A. Mikalauskienės, nuo sausio 1 iki kovo 18 dienos Bendrijos rinkoms – Vokietijai, Danijai, Prancūzijai, Belgijai, Čekijai ir kitoms šalims – per Lietuvą gabenta 184 grūdų siuntos, tuo metu nuo kovo 18 dienos iki balandžio 16 dienos – jau 317 siuntų.
„Reiškia, kad beveik dvigubai išaugo siuntų skaičius, kurios vežamos į kitas ES šalis iš Rusijos ir Baltarusijos per Lietuvą“, – kalbėjo A. Mikalauskienė.
Tarnybos teigimu, iki kovo 18 dienos į Lietuvą importui buvo gabenama vidutiniškai 20–25 rusiškų ar baltarusiškų pašarų siuntų per parą.
Tuo metu per pirmąjį griežtesnės patikros mėnesį patikrintos 38 transporto priemonės, iš Rusijos ir Baltarusijos importui į Lietuvą gabenusios 1068 tonas pašarų. Trys siuntos buvo praleistos, o likusios vis dar tikrinamos laboratorijoje. Praėjusią savaitę Lietuvos rinkai skirtų pašarų krovinių nebuvo.
Be to, nuo kovo 18 dienos nė karto importui į Lietuvą nebuvo gabenama rusiškų ar baltarusiškų negyvūninės kilmės javų grūdų ir galutiniam vartojimui skirtų jų produktų. Dar šešios transporto priemonės su pašarais iš Rusijos ir 15 iš Baltarusijos apgręžtos pasienyje dėl netinkamų dokumentų.
„Bega“ teigia nebeimportuojanti grūdų, „Dognus“ nekomentuoja
VMVT taip pat nurodė, kad 28 iš 38 krovinių pastarąjį mėnesį importavo bendrovė „Pašarų eksportas ir importas“, likusius – ekologiškų trąšų ir javų prekybos bendrovė „Ekofarm“, granulių prekybininkė „Rokjus“, žaliavų maisto gamintojams tiekėjas „Lavisos koncernas“ ir žemės ūkio žaliavų tiekimo įmonė „Imlitex agro“.
BNS žiniomis, iki sugriežtinimų daugiausia rusiškų ir baltarusiškų pašarų importavo ir krovė į laivus Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ ir uostamiesčio bendrovė „Dognus“.
„Begos“ vadovas Laimonas Rimkus BNS teigė, kad „Bega“ šiuo metu neimportuoja grūdų, taigi, neapmoka ir jokių veterinarinių krovinių patikrų.
„Mūsų veiklai (sugriežtintos veterinarinės grūdų patikros – BNS) neturi visiškai jokios įtakos, nes mes neimportuojame, nesame prekybininkai“, – sakė L. Rimkus.
„Nematau jokių pokyčių. Žinau, kad labai intensyviai – kartais – padidėjo šitie kiekiai Latvijos uostuose“, – paklaustas, ar po kovo 18-osios įmonė pradėjo krauti daugiau ES rinkoms skirtų rusiškų grūdų, teigė „Begos“ vadovas.
Tuo metu „Dognus“ vadovas Arūnas Vasiliauskas komentuoti įmonės veiklą BNS atsisakė.
Pasak VMVT, tranzitu per Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos į ES šalis nuo kovo 18 iki balandžio 16 dienos įvežtos 292 siuntos su 18 tūkst. tonų grūdų, o 97 proc. siuntų veterinarinę kontrolę apmokėjo „Bega“.
A. Mikalauskienė pabrėžė, kad vien praėjusią savaitę per Klaipėdos uostą gabentos 25 Vokietijos rinkai skirtos grūdų siuntos.
Valstybinės duomenų agentūros BNS pateiktais duomenimis, iš Rusijos į Lietuvą sausį-vasarį importuota tik apie 12,2 tūkst. tonų kukurūzų už 1,95 mln. eurų.
Agentūros skaičiavimais, pernai iš Rusijos įsivežta 30,12 tūkst. tonų rusiškų kukurūzų už 7,77 mln. eurų bei 6,19 tūkst. tonų grikių, sorų ar kitų javų už 2,76 mln. eurų, taip pat 1,53 tūkst. tonų baltarusiškų kviečių ir meslino už 355,4 tūkst. eurų.
Tikintis sustabdyti rusiškų žemės ūkio produktų patekimą į ES rinką, Europos Komisija (EK) kovą pasiūlė įvesti maksimalius importo tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.
Tuo metu Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija ragino EK rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų6
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse11
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...