- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavimų.
„Tai naujas puslapis mūsų (valstybės – BNS) bendradarbiavime su mūsų gynybos pramone“, – komitete teigė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Vyriausybė turėtų patvirtinti prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą.
Ministro teigimu, tokio sąrašo atsiradimas yra labai svarbus.
„Gynybos pramonė mūsų dažnai klausia, ko iš jos reikia. Tai dabar tokių klausimų bus mažiau“, – teigė ministras.
Vadinamąjį pramoninį bendradarbiavimą valstybė galėtų inicijuoti vykdydama pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.
KAM Teisės departamento vadovė Judita Nagienė pabrėžė, kad mechanizmas, kaip į karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones, kuriamas remiantis Danijos patirtimi.
„Pasinaudojome viena pagrindinių patirčių. Konstruodami gynybos ir saugumo pramonės bendradarbiavimą turėjome įsivertinti, kad nepažeistume Europos Sąjungos reguliavimo. Jiems (danams – BNS) buvo taikoma Europos Sąjungos patikros procedūra. Jie savo nustatytą tvarką nuo 2017 metų keitė ir 2021 metais jiems Europos Komisija patvirtino, kad atitinka Europos Sąjungos principus“, – teigė KAM atstovė.
Ekonomikos komitetas nesvarstė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos siūlymo dėl dar platesnio pirkimų gynybos sektoriuje liberalizavimo – sutarta siūlymą aptarti atskirame posėdyje.
Gynybos pramonė mūsų dažnai klausia, ko iš jos reikia. Tai dabar tokių klausimų bus mažiau.
Asociacijos valdybos narys Roberas Juodka siūlo iki 2030 metų pabaigos valstybei gynybos srityje pirkti iš Lietuvos gamintojų ir neskelbiamų, ir skelbiamų derybų būdu.
„Kad vietinis verslas galėtų išsivystyti, įgytų pajėgumų ir paskui važiuotų ant savo ratų“, – teigė jis.
Pasak R. Juodkos, vietos gynybos pramonės plėtra ypač reikalinga turėti saugias ir lanksčias logistikos tiekimo grandines.
„Šiuo metu esame tokioje situacijoje, kad perkame gerą ir brangią įrangą, bet jos aptarnavimas atliekamas ne Lietuvoje , vietos verslas neįtraukimas. Krizės atveju turėtume problemą, nes būtų didelis iššūkis aptarnauti visos įsigytos įrangos veikimą“, – teigė jis.
Taip pat Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projekte numatytos papildomos finansavimo priemonės, padidinsiančios investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
Dabar Lietuvoje yra 67 įmonės, kurias iš dalies būtų galima priskirti gynybos pramonei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Navickienė: bus peržiūrima pensijų apskaičiavimo formulė7
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada peržiūrėti pensijų apskaičiavimo formulę. Pasak Monikos Navickienės, tam jau artimiausiu metu ketinama suburti ekspertų, politikų ir specialistų darbo grupę. ...
-
L. Kasčiūnas: dalis Lietuvos dronų gamintojų atsisakys kiniškų komponentų dar šią vasarą3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog dalis Lietuvos gynybos pramonės įmonių, kuriančių dronų sistemas, kelių mėnesių bėgyje ketina visiškai atsisakyti Kinijoje gaminamų komponentų. Politiko teigimu, tai leis geroka...
-
Apklausa: užtikrintai dėl savo senatvės jaučiasi ketvirtadalis gyventojų1
Ramūs dėl savo finansinės padėties išėjus į pensiją jaučiasi ketvirtadalis darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, o jų nuomonė nepakito nuo 2019 metų, rodo bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
A. Mazuronis nepritaria gynybos finansavimui iš padidintų akcizų: tai nukreipta į mažų pajamų žmones
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis nepritaria, kad būtų padidinti kuro akcizai siekiant didesnio finansavimo gynybai. Anot jo, to pasekmes patirtų mažiausiai uždirbantys, o siūlomos priemonės nėra progresyvios ar darančios įtaką didesnes p...
-
Po „Kauno dienos“ rašinio ESO pakeitė nuomonę – atlaisvins užtvertą įvažą į sklypą11
Metus laiko Kleboniškio gyventojai prašė, kad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) patrauktų stulpo atramą, nes ši blokavo vienintelę įvažą į sklypą. Po „Kauno dienos“ rašinio paaiškėjo, k...
-
Ministerijos atstovė: skolų atostogos priklausys ir paskolų negrąžinantiems gyventojams
Seimo įteisintos skolų mokėjimo atostogos galios ir tiems gyventojams, kurie negalės grąžinti pasiimtų paskolų iš finansų įstaigų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. ...
-
Lietuvoje darbą pradeda Tarptautinio valiutos fondo misija1
Darbą Lietuvoje penktadienį pradeda Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. ...
-
R. Pocius: tiekėjo nepasirinkusiųjų elektros sąskaitos liepą mažės apie 1,4 euro1
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus mažesnes visuomenines elektros kainas nuo liepos, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų mėnesio sąskaitos vidutiniškai mažės beveik 1,4 euro, sako tarybos vad...
-
Lietuvos gamintojai kainas per metus sumažino kukliausiai Baltijos valstybėse1
Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o mažiausia – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Viceministras: Lietuvos turizmas šiemet turėtų augti ketvirtadaliu1
Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų augti 24 proc. – išsipildžius prognozei šalis šiemet pasiektų 86 proc. iki pandemijos buvusio lygio, o pasiekti 100 proc. pavyktų tik 2026 metais, sako ekonomikos ir inovacij...