- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicijos lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja Vyriausybės Seimui antradienį teikiamą patikslintą 2021 metų valstybės biudžetą, teigdamas, kad numatyta valstybės skola yra per didelė, be to, pasigendama tvarios jos administravimo strategijos.
„(Ekonomikos atsigavimo – ELTA) priemonės, pandeminės ir popandeminės, turi būti finansuojamos, tačiau vėl kalbame apie tai, iš ko ir kaip. Iš šiandien pateiktų biudžetų matome, kad toliau einama paprasčiausiu keliu, t. y. skolinamasi.
Valstybės skola auginama tikrai nepadoriai daug, iki 8,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar daugiau – mes matome tendenciją, kad iki 2023 metų gali būti priartėta prie Mastrichto kriterijaus. Tai – dar viena raudona lemputė“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį teigė S. Skvernelis.
Anot jo, vis dar neaišku, kokiomis priemonėmis bus valdoma auganti valstybės skola.
Neturime jokios tvarios skolos valdymo strategijos, tiesiog nematome ir nežinome, kaip ji bus administruojama, kaip bus dengiama.
„Neturime jokios tvarios skolos valdymo strategijos, tiesiog nematome ir nežinome, kaip ji bus administruojama, kaip bus dengiama. Nesvarbu, kad šiandien palūkanos skolinantis yra tikrai geros – neaišku, kas bus po kelerių metų“, – kalbėjo jis.
S. Skvernelis taip pat pabrėžė, kad nerimą kelia registruojamos papildomos mokesčių lengvatos.
„Nesimato, kad būtų kažkokia alternatyva (skolinimuisi – ELTA), dar daugiau – registruojamos įvairių mokesčių mažinimo pataisos ir lengvatos, kurios taip pat neprisidės prie biudžeto surinkimo. Tai tikrai kelia nerimą, ir tokį biudžetą bus sunku palaikyti“, – teigė jis.
G. Skaistė: kai kurie praėjusios Vyriausybės projektai turėjo mažai ką bendro su COVID-19 pandemijos valdymu
Reaguodama į S. Skvernelio kritiką, finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu teigė, kad didėjantis biudžeto deficitas yra sąlygojamas ne tik priemonių, taikomų siekiant susidoroti su COVID-19 pandemija, bet ir praėjusios Vyriausybės padidintų išmokų.
„Man atrodo, pirmiausia mūsų pareiga yra išsaugoti darbo vietas ir tam reikia skirti lėšų bei numatyti tam tikras priemones, kurios būtų skirtos ne tik karantino laikotarpiu, kai veiklos yra ribojamos, bet ir sklandžiam grįžimui į normalų gyvenimą. Natūralu, kad visos priemonės turi savo kainą, ir biudžeto deficitas išties yra didelis.
Tačiau turiu pastebėti, kad ne visos lėšos, kurios yra numatytos biudžete, skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, yra susijęs su koronaviruso situacija. Natūralu, kad jau buvusioji Vyriausybė didino tam tikras išmokas neturėdama tvarių pajamų šaltinių, ir ta skylė biudžete yra susijusi tikrai ne tik su COVID-19 pandemija“, – žurnalistams sakė ji.
G. Skaistė taip pat teigė, jog buvusi Vyriausybė dažnai skolinosi įgyvendindama mažai ką bendro su COVID-19 pandemija turinčius projektus.
„Priminsiu Sauliui Skverneliui, kad jis taip pat skolinosi nevaržomai ir turbūt neieškojo kitų papildomų šaltinių savo priemonėms įgyvendinti ir finansuoti tai, kas kartais, atrodo, su COVID-19 pandemija turėjo mažai ką bendro“, – sakė ji.
„Tarkime, kalbant apie priemones ekonomikai skatinti, vienas iš pavyzdžių yra Plungės pirties rekonstrukcija ir rekonstravimas į stoginę. Nežinau, kiek tai yra susiję su pandemija, bet tokių projektų yra tikrai nemažai iš praėjusios kadencijos“, – pridūrė ministrė.
Patikslintame 2021 m. biudžeto įstatymo projekte numatoma, kad šių metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 11 824,4 mln. eurų, arba 5,1 proc. (572,3 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2021 metų valstybės biudžeto plane.
2021 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks 9 047,3 mln. eurų, t. y. bus 0,7 proc. (58,7 mln. eurų) didesnės nei patvirtintame plane.
Planuojama, kad bendras biudžeto deficitas augs iki 8,4 proc., o skolos lygis šiemet sieks 52,3 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams3
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais32
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo2
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...