- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuonių Baltijos jūros valstybių energetikos ministrai ir jų atstovai pasirašė Vilniaus deklaraciją dėl bendradarbiavimo plečiant energetinę infrastruktūrą Baltijos jūroje.
Ji patvirtinta trečiadienį Vilniuje vykstančio aukščiausio lygio Baltijos jūros regiono energetinio saugumo forumo metu.
Pagal deklaraciją Lietuva, Suomija, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija ir Švedija įsipareigoja palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro importo, ypač iš Rusijos, kartu vystyti energetikos infrastruktūrą Baltijos jūroje ir didinti jos atsparumą kibernetinėms bei fizinėms atakoms.
„Šis renginys ypač svarbus mums, nes Lietuvos žaliojo kurso tikslas pasigaminti elektros patiems ir daugiau negu jos reikia visuose mūsų dekarbonizacijos etapuose. (...) Mūsų jūros vėjas negali būti pilnai atskleistas nesuintegravus visos Baltijos jūros jūrinės energijos potencialo nesurinkus į vieną tinklą, nesujungus rinkų“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Šiaurės ir Baltijos jūros taps kaip plaučiai visai Europai“, – akcentavo jis.
Belgijos energetikos ministrė Tinne Van der Straeten pabrėžė, kad pagrindinis jos šalies įsipareigojimas Europos Sąjungai (ES) yra energetinis saugumas ir šios sistemos atsparumas, kurį galima užtikrinti vystant jūrinio vėjo energetiką
„Aš tikiu, kad mes privalome įtraukti skirtingų Bendrijos regionų požiūrį formuojant bendrą Europos Sąjungos (energetikos – ELTA) politiką“, – teigė T. Van der Straeten.
Kaip pranešama, susitikime aptartos galimybės išnaudoti maždaug 90 GW (gigavatų) galios Baltijos jūros vėjo energetikos potencialą, bendrų infrastruktūros projektų plėtra ir galimas jų sujungimas per Baltijos jūros uostus, taip pat energijos tiekimo saugumas, energetinių atsargų rezervų užtikrinimas, vandenilio gamyba, suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros panaudojimą, taip pat aptarta geopolitinė situacija.
Šiaurės ir Baltijos jūros taps kaip plaučiai visai Europai.
„Europos Komisija aktyviai dalyvauja pokalbiuose su Ukraina, siekiant užtikrinti, kad jų (energetiniai – ELTA) poreikiai yra patenkinti“, – komentavo ir Belgijos energetikos ministrė.
Pasak D. Kreivio, per dvejus metus vamzdynais į ES importuojamų rusiškų dujų kiekis sumažėjo nuo maždaug 150 mlrd. iki 44 mlrd. kubinių metrų, tačiau išaugo rusiškų suskystintų gamtinių dujų importas. Dabar, pasak ministro, jis siekia nuo maždaug 13 mlrd. iki 19 mlrd. kubinių metrų.
Susitikime dalyvauja ne tik aštuonių Baltijos regiono valstybių ministrai ir jų deleguoti pareigūnai, taip pat atvyko NATO, Europos Komisijos (EK) atstovai, visų aštuonių valstybių elektros perdavimo sistemų operatoriai bei jūrinio vėjo energetikos vystytojai.
Ši energetinio saugumo konferencija vyksta Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikimo išvakarėse. Taip pat tai yra 2022 metais Danijoje vykusio ES Baltijos jūros regiono valstybių vadovų susitikimo tęsinys.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę šalyje benzinas pigo penkiais, dyzelinas – dešimčia centų
Pastarąją savaitę degalų kainos Lietuvoje mažėjo ir toliau. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, litras benzino pigo penkiais, o dyzelino – dešimčia centų. Skelbiama, kad dyzelino kaina šalyje šiuo metu yra maži...
-
Turkijos ir Lietuvos prekybos rūmai kviečia verslą plėsti ryšius su Turkija
Turkijos ir Lietuvos prekybos rūmai pakvietė Lietuvos verslą stiprinti ryšius su Turkija. ...
-
G. Macijauskas traukiasi iš „Susisiekimo paslaugų“ vadovo posto
Gintaras Macijauskas traukiasi iš Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, valdančios prekės ženklą „Judu“, generalinio direktoriaus posto. ...
-
Seimas imsis ir Vyriausybės, ir opozicijos siūlymų dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo
Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti ir Vyriausybės, ir opozicijos siūlymus dėl laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo – parlamentarams teks apsispręsti, ar įnašas bus renkamas dar vienerius metus, ar jis taps nuolatiniu. ...
-
Už įstatymo nesilaikymą pernai Lietuvoje buvo skirta 895 tūkst. eurų baudų
Pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pernai Lietuvoje iš viso buvo gauta daugiau nei 98,5 tūkst., o už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo pažeidimus paskirtų baudų bendra suma sudarė ...
-
ES valstybės susitarė dėl itin didelių muitų rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams
Europos Sąjungos valstybių narių ministrai ketvirtadienį susitarė nuo liepos 1 dienos įvesti maksimalius muitus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems grūdų produktams, kuriems iki šiol tarifai iš esmės nebuvo taikomi, prane&s...
-
Migrantų priėmimu ir apgyvendinimu Lietuvoje rūpinsis specialiai įkurta agentūra2
Migrantų priėmimu ir apgyvendinimu Lietuvoje rūpinsis naujai įsteigta agentūra. ...
-
M. Lingė: bankų solidarumo įnašą siūloma tęsti ir dėl įkainių didinimo2
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad viena bankų solidarumo mokesčio tęsimo priežasčių – jų paslaugų branginimas. Mindaugo Lingės teigimu, mokestį siūloma pratęsti ir todėl, kad kol kas nesusitarta dėl kitų papildomo ...
-
R. Budbergytė: bankai turi labiau remti valstybės poreikius nei kitas verslas
Seimo socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė pareiškė, kad šalies bankai turi labiau prisidėti prie valstybės poreikių negu kitas verslas. Jos teigimu, kompensuodami išlaidas solidarumo mokesčiui jie didina paslaugų įkain...
-
S. Skvernelis: nauji bankai į Lietuvą neateina ne dėl mokesčių, o dėl mažos rinkos3
Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad laikinąjį bankų solidarumo įnašą reikia paversti nuolatiniu. Kai kuriems politikams teigiant, jog mokesčio pratęsimas atbaidys naujus bank...