- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Palyginti su 2022-aisiais, praėjusiais metais bankrotų skaičius Lietuvoje sumažėjo, tačiau tendencijos nesikeičia ir daugiausia bankrotų patiriantys sektoriai vis dar lieka tie patys. Šiais metais, prognozuojama, bankrotų skaičius nemažės, o dėl naujų tvarumo reikalavimų ir neramumų pasaulyje didžiausia rizika kils stipriai su eksporto rinkomis susijusioms prekybos įmonėms, teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Žydrūnė Stuglytė.
Vertinant turimus 11 mėnesių Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenis, iki 2023 m. lapkričio 27 d. buvo pradėti 923 bankroto procesai, o dar nepatvirtintais duomenimis, iki gruodžio 25 d. – 1018. Lyginant 2022 ir 2023 m. I pusmetį, 2023 m. bankrotų skaičius sumažėjo 19,5 proc. Dažniausiai nemokumo procesai buvo inicijuoti įmonės vadovų arba Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).
„2023 m. I pusmetį tyčinių bankroto procesų dalis bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje sudarė 4,9 proc. – tiek pat, kiek 2022 m. O remdamiesi teisine informacija matome, kad daugiausia bankrutavo uždarųjų akcinių bendrovių – 729 bendrovės“, – pranešime komentavo advokatė.
Stipriai sumažėjo pradėtų nemokumo procesų apgyvendinimo ir paslaugų veiklos sektoriuje.
AVNT skelbia, kad 2023 m. I pusmetį daugiausia bankroto procesų buvo pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje – 23 proc., statybų – 20,8 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos – 9,8 proc., apdirbamosios gamybos – 9,4 proc.
„Nors labiausiai paveikti sektoriai nesikeičia jau eilę metų, vis dėlto kai kuriuose stebime ženklų bankrotų sumažėjimą, palyginti su 2022 m. Stipriai sumažėjo pradėtų nemokumo procesų apgyvendinimo ir paslaugų veiklos sektoriuje, o tai akivaizdžiai lėmė pandemijos metu įvestų ribojimų pabaiga“, – teigė Ž. Stuglytė.
Lyginant 2022 ir 2023 m. III ketv., 2022 m. apgyvendinimo bei paslaugų sektoriuje bankrutavo 27 įmonės, 2023 m. – 13, tačiau didėjo apdirbamosios gamybos paslaugas teikiančių įmonių bankrotų skaičius – 2023 m. bankrutavo 28, o 2022 m. 21 įmonė. Eilę metų daugiausia nemokumo procesų patiriantis didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius praėjusiais metais taip pat patyrė beveik 4 proc. daugiau bankrotų nei 2022-aisiais.
Kaip teigė Ž. Stuglytė, bankrotą nulemiančios priežastys gali būti įvairios, tačiau, remiantis AVNT iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atlikta analize, daugiausia, apie 30 proc., visų įmonių bankrutuoja dėl sukauptų per didelių įsiskolinimų ir per didelės rizikos prisiėmimo, o 22,3 proc. – dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir dėl kreditavimo problemų, 10 proc. – dėl rinkos ar partnerių praradimo, apie 7 proc. – dėl netinkamo ir neatsakingo įmonės valdymo. Visos kitos priežastys pasiskirsto labai įvairiai ir sudaro po nedidelę 0,1–2,5 proc. dalį. Paminėtina, kad AVNT analizės metu 13 proc. nagrinėtų įmonių bankroto priežasties nustatyti nepavyko.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais24
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo2
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą3
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...