- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėję metai buvo istoriškai pelningi – uždirbta beveik 0,5 mlrd. eurų. Tai yra per 40 proc. daugiau nei užpernai. Didelius pelnus matydama valdžia dėlioja planus, kaip juos apmokestinti, praneša LNK.
Tvirti kaip uola – taip Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus apibūdina praėjusių metų bankų rezultatus. Uždirbtas kone 0,5 mlrd. eurų pelnas, nepaisant karo ir ekonomikos sulėtėjimo.
„Rekordinis pelnas – 42 proc. augimas, arba 140 mln. eurų padidėjimas, palyginti su 2021 m.“, – lygino G. Šimkus.
Geriau gyventi bankams leido Europos Centrinio Banko (ECB) keliamos palūkanų normos, išduota ir daugiau paskolų. Vien gyventojų paskolos per metus išaugo daugiau nei 1,5 mrld. eurų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Taip pat auga paslaugų ir komisinių pajamos – tiek dėl išaugusių mokėjimo apimties paslaugų, kitų paslaugų apimties. Turbūt įtakos turėjo ir įkainių padidėjimas“, – svarstė G. Šimkus.
Anot G. Šimkaus, bankų sistema saugi. Net ir sumažėjus pusei laikomų indėlių, juos atsverti galėtų kitas turtas. Tad bankų aukso amžiuje nėra pagrindo atsisakyti naujo mokesčio.
„Supratome, kad gali būti ir objekyviai pelningi metai, t. y. įvedamas 50 proc. viršaus. Tai skaičuojama per keletos metų vidurkį. Suprantame, kad būtų taikoma tik tai daliai“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Mokestis bankams Vyriausybei gali būti pristatytas jau ryt, tačiau Bankų asociacija valdžiai daro vis didesnį spaudimą – jau kreipėsi į Europos Komisiją dėl mokesčio išaiškinimo. Dabar mokesčiui nepritarti ragina ir ministrus.
„Šiandien jis vadinamas laikinu, bet nepasitikime, kad toks mokestis netaps nuolatiniu ar nebus pratęstas. Žinome, kad kitais metais rinkimai ir niekas nenori prisiimti atsakomybės tai garantuoti“, – pabrėžė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
„Asociacija suinteresuota ginti klientų interesus. Jų veiksmai suprantami, žiūrint iš privačių subjektų pusės“, – akcentavo M. Lingė.
Bankus ginanti asociacija tikina, kad netikėto pelno apmokestinimas jau pasėjo nepasitikėjimą tarp investuotojų. Esą juntama, kad Lietuvoje veikiantys bankai puolami politiškai.
„Bankai pelno mokestį sumokės, bet paraleliai pakels paslaugų įkainius, kad galėtų kompensuoti praradimus dėl papildomo mokesčio savo finansams. Ar mokestis labai pakenks investiciniam klimatui Lietuvoje – manau, ne“, – svarstė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Bankai nesupranta, kodėl piešiamas netikėtai gautų viršpelnių vaizdas. Esą bankai uždirbo dėl kokybiškų verlo sprendimų.
„Kai ateis krizė, nes ekonominis ciklas niekur nedingo, kas turės mokėti už nuostolius? Ar vėl bus lūkestis, kad kredito įstaigos kompensuos nuostolius, o kai bus pelningi metai, iš jų bus atimama?“ – retoriškai klausė E. Čipkutė.
Kai ateis krizė, nes ekonominis ciklas niekur nedingo, kas turės mokėti už nuostolius?
Lietuvos bankas aiškina, kad pandemijos nuostolius Lietuvos bankai atsvėrė ne todėl, kad gerai dirbo, o todėl, kad valdžia rėmė gyventojus ir verslą, tad bankuose augo ir indėliai.
„Mes džiaugiamės ir gerai, kad banko neveiksnių paskolų yra mažai, paskolų portfelių kokybė gera, bet kartu tai yra ir ankstesnių sprendimų rezultatas“, – pabrėžė G. Šimkus.
Per dvejus metus iš solidarumo mokesčio tikimasi surinkti 0,5 mlrd. eurų. Jį mokėti turėtų visi bankai. Šiemet sudarytų paskolų sutarčių mokestis nepalies.
„Šie metai netinkami tokiems mokesčiams įvesti. Bus ekonomikos recesija, mažėjantys bankų pelnai“, – teigė A. Izgorodinas.
Apmokestinti netikėtą bankų pelną kol kas ryžosi tik viena euro zonos šalis
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams4
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais34
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo2
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...