- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva yra tarp dešimties ES šalių, kurios, tikėtina, joms keliamų reikalavimų dėl atliekų tvarkymo nepasieks. Atliekų tvarkymo paslaugas gyventojams turi užtikrinti savivaldybės, tačiau jos reikalavimus ignoruoja. Kaip Lietuvai sekasi rūšiuoti atliekas pasakojama LNK reportaže.
Vienas lietuvis per metus vidutiniškai išmeta 41 kg maisto atliekų. Maisto atliekos dažniausiai keliauja į mišriųjų atliekų konteinerius, nes kur kitur jų mesti tiesiog nėra. Sostinėje maisto atliekoms skirti konteineriai jau stovi, tačiau jie – užrakinti, mat dar neapsispręsta kur vežti surinktas tokias atliekas.
Maisto atliekas dabar rūšiuoja tiks vienas miestas – Alytus. Keletas, tame tarpe Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, rūšiavimui ruošiasi. Savivaldybėms reikia paskubėti, mat nuo kitų metų sausio rūšiuoti maisto atliekas įpareigos ES direktyva.
„Lietuva savo nacionaliniuose reikalavimuose buvo nustačiusi ankstesnį terminą maisto atliekų rūšiuojamajam surinkimui, t. y. nuo 2019 metų turėjo būti šitas veiksmas įdiegtas. Tačiau reikia pripažinti, kad savivaldybės tai praignoravo“, – teigė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Problemos kyla ne tik su maisto atliekomis. Lietuva rizikuoja nepasiekti ir kitų atliekų tvarkymo tikslų. Iki 2025 metų šalis turi pakartotiniam naudojimui parengti ir perdirbti 55 proc. komunalinių atliekų ir perdirbti 65 proc. pakavimo atliekų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Lietuva yra tarp dešimties valstybių narių, kurios tų rodiklių, panašu, kad 2025 metais, jeigu neįvyks kažkoks radikalesnis pokytis, nepasieks“, – įsitikinęs eurokomisaras Virgilijus Sinkevičius.
Anot eurokomisaro, maisto rūšiavimui vietos žmonėms neparuoštos. Prastai atrodo ir šiukšlių kalnai sąvartynuose. Mokestis sąvartynams, nors ir buvo padidintas, komisaro nuomone, neatgraso.
„Sąvartynų vartų mokestis turi didėti. Tai privalo būti prabanga“, – teigė jis.
Vis dėlto, komisija ataskaitoje nepeikia Lietuvos dėl sąvartynų. Sąvartynuose po 12 metų bus leidžiama šalinti nedaugiau dešimtadalio komunalinių atliekų, o Lietuva jų jau dabar išmeta gerokai mažiau, tad mokesčio didinimą supranta ne visi.
„Mes turime pasirinkti patį tvariausią ir geriausią būdą, kuris nesukeltų ir to paties gyventojų pasipriešinimo dėl didėjančių rinkliavų, mokesčių“, – teigė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.
Aplinkos viceministrė sako, kad iki visų pakuočių perdirbimo tikslo šaliai trūksta nedaug. Tačiau pasitempti reikia dėl stiklo taros. „Kodėl to stiklo mes nesurenkame pakankamai? Vienas dalykas yra pakartotinis naudojimas stiklo pakuočių, ypač stiklainių“, – sakė ji.
Rūšiavimo paslaugas gyventojams turi užtikrinti savivaldybės. Maisto, tekstilės, pavojingų ir kitų atliekų surinkimui miestams skirta 31 mln. eurų. Jei savivaldybės su šiukšlėmis tvarkysis vangiai – ministerija mąsto apie finansines sankcijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime planuojama teikti siūlymą mažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos įkainį
Antradienį Seime ketinama pateikti Mokėjimų įstatymo bei lydinčiuosius projektus, kuriais Finansų ministerija siūlo sumažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įkainį, jį susieti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). ...
-
Seimui bus teikiamas siūlymas leisti VERT atestuoti energetikos įrenginius eksploatuojančius asmenis
Antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys Seimui ketina pateikti siūlymus, kuriais siekiama Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) perduoti įgaliojimus nustatyti asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius,...
-
Seime numatoma teikti iniciatyvą įpareigoti bankus teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Antradienį Seime planuojama teikti Finansų ministerijos parengtą Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydintį įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų u...
-
„LTG Cargo“ neįleido į Lietuvą dar vieno „Z“ raide pažymėto traukinio vagono
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmadienį neleido Lietuvos teritorija vežti dar vieno Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu – raide „Z“ – pa...
-
Dešimtys tūkstančių lietuvių naudoja ne savo sklypus: ar neteks perstumdyti ištisų kaimų?9
Dešimtys tūkstančių lietuvių gyvena arba kitaip naudojasi sklypais, kurių ribos nebeatitinka naujausių žemėlapių registruose. Anot Registrų centro, privaloma atlikti naujus matavimus. Tačiau Aplinkos ministerija teigia, kad tokios prievolės ...
-
Pirmadienį beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi „NordBalt“ jungtis su Švedija3
Pirmadienio popietę beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
Šiuolaikinė darbo vergovė Lietuvoje: atvykėliai atsiduria tarp kūjo ir priekalo7
Vien šiemet nuo sausio Lietuvos teismuose yra 400 bylų, kai atvykėliai iš trečiųjų šalių įrodinėja, kad lietuviai darbdaviai juos apgavo – neišmokėjo algos ar išnaudojo, kartais ir vergiškomis sąlygomis...
-
Premjerė: pagrindinis „Rail Baltica“ iššūkis – biudžetas, būtina parodyti projekto brandą1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ iššūkis yra jo biudžetas, todėl derantis su Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo Baltijos šalys ...
-
Teisybės ieškos teisme: jeigu pavyks, 50 mln. eurų bus sumokėti iš mokesčių mokėtojų kišenės8
Atsiskaitymo už energiją sistemoje – chaosas, dėl kurio kenčia gyventojai. Dalis permoka už šildymą, o už tai valstybinis reguliuotojas žada bausti šilumos punktų prižiūrėtojus. Štai vienas nepriklausomas elektros tiekėj...
-
Vyriausybė pasiskolino už 3,421 proc.3
Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,421 proc. ...