- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojai vis dar taupo nepakankamai, o verslui suteikiama pernelyg mažai galimybių naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė. Ji taip pat priduria, kad gyventojų santaupų, laikomų indėliuose, netinka laikyti taupymu.
„Gyventojai kol kas taupo tikrai nepakankamai. Matome, kad gyventojų taupymo norma yra tik 4 proc. – ES vidurkis yra 3 kartus didesnis (12 proc.). Ypač kalbant apie investicijos į finansines priemones, vertybinius popierius, fondus, Lietuvoje investicijos sudaro tik 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES vidurkis yra gerokai didesnis (31 proc.)“, – Mokesčių darbo grupės posėdyje trečiadienį teigė E. Čipkutė.
Tuo tarpu kalbėdama apie verslus Lietuvoje, ji pažymėjo, kad šiems vis dar trūksta alternatyvių finansavimo šaltinių.
„Neturime aktyvios kapitalo rinkos. (...) Tai turi nemažai pasekmių, ir viena pagrindinių yra tai, kad įmonės turi mažesnes galimybes prieiti prie alternatyvių finansavimo šaltinių. Šiuo metu vis dar dominuoja bankinis finansavimas. Vis dėlto manome, kad mūsų verslui būtų geriau turėti kuo daugiau alternatyvų finansuoti savo veiklą“, – kalbėjo ji.
E. Čipkutė taip pat akcentavo, kad nebėra prasminga taupyti lėšas pasitelkus indėlius.
„Indėliai kaip investicinė priemonė prarado savo prasmę maždaug prieš 15 metų. (...) Po praeitos krizės įžengėme į žemos palūkanų normos erą ir šiuo metu taupyti ar kaupti tokia forma nėra prasminga. Infliacija „valgo“ gyventojų santaupas, kai jos yra bankuose“, – sakė ji.
„Palūkanų norma nuo 2015 m. praktiškai yra 0 proc., o infliacija vidutiniškai 2 proc. Koks bus pandemijos efektas – dėl didelio likvidumo rinkoje galime tikėtis, kad infliacija didės. Tad gyventojų santaupos, kurias sukaupė, ypač pandeminiu laikotarpi, dėl to tirps. Juolab kad ir mūsų indėlių kiekis sistemoje didėjo. (...) Bet kaip rodo ir Lietuvos banko apklausos, vis dėlto žmonės laiko santaupas daugiausia indėliuose, o tai nėra taupymas“, – akcentavo E. Čipkutė.
Tuo tarpu Finansų ministerijos siūlymus skatinti gyventojus investuoti į sutelktinio finansavimo platformas E. Čipkutė vertino atsargiai.
„Kalbant apie pasiūlymus dėl sutelktinio finansavimo platformos – galime apie tai diskutuoti, bet vis dėlto tai yra gana rizikingi produktai, dar nėra pakankamai informacijos apie juos. Jeigu norėtume plačiajai visuomenei, ne profesionaliems investuotojams, siūlyti jas, reikėtų taikyti atitinkamas apsaugos investuotojams priemones“, – tikino ji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus1
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...