- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„SME Finance“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai gerai susitvarkė su COVID-19 viruso spaudimu.
„Nors Lietuvos BVP ir mažėja, kol kas galima teigti, kad krizė Lietuvoje yra labai nišinio, arba segmentinio, pobūdžio. Tai reiškia, kad su sunkumais labiausiai susiduria sektoriai, kuriuos virusas ir karantino režimas veikia labiausiai ir kurie praktiškai negali atnaujinti normalios veiklos – viešbučiai, kavinės, restoranai. Problema ta, kad didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių plėtra kol kas nekompensuoja nuosmukio sektoriuose, kurie išlieka uždaryti dėl COVID-19 pandemijos“, – teigė A. Izgorodinas.
Lietuvos vartojimo rinka į antro karantino įvedimą sureagavo gerokai mažiau nei į pirmo karantino įvedimą.
„Per visą ketvirtą 2020 metų ketvirtį mažmeninės prekybos apyvartos apimtys Lietuvoje padidėjo 4,3 proc. – aišku, iš dalies dėl to, kad antras karantinas buvo įvestas tik pačiame gruodžio viduryje. Tačiau net ir gruodžio mažmeninės prekybos statistika tikrai nėra bloga: metinis mažmeninės prekybos nuosmukis gruodį siekė tik 1 proc., o atmetus automobilių degalų segmentą, gruodį fiksuotas 1,5 proc. mažmeninės prekybos augimas. Augimas fiksuotas ir per visus 2020 metus“, – sakė ekonomistas.
Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos galimybes jau šiemet atsigauti nuo COVID-19 viruso padarinių, A. Izgorodinas mano, kad jos yra geros, tačiau neaišku, kada prasidės realus ekonomikos atsigavimas.
„Tai priklausys nuo vakcinavimo proceso greičio, o jis visoje Europoje kol kas išlieka netoleruotinai lėtas. Bet panaikinus karantino režimą, bazė Lietuvos ekonomikos atsigavimui yra tikrai gera“, – teigė ekonomistas.
„Analogiškai, švelnėjant karantino režimui Lietuvoje, gana pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai lems, kad žmonės pradės leisti COVID-19 epidemijos metu sutaupytus pinigus“, – pridūrė jis.
Praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 48,7 mlrd. eurų to meto kainomis, – palyginti su 2019 metais, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir siekė 1,3 proc. (nepašalinus – 0,9 proc.), pranešė Statistikos departamentas.
Kaip rodo pirmasis įvertis, ketvirtą praėjusių metų ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 12,7 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 metų trečiu ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 1,2 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų2
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus3
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą4
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...