- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendras Europos Sąjungos (ES) skolinimasis krašto apsaugos reikmėms suteiktų daugiau finansinių galimybių arti Rusijos esančioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, stiprinti gynybinius pajėgumus, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Europa galėtų turėti panašų finansinį instrumentą, koks buvo COVID-19 pandemijos metu, kai egzistavo bendro skolinimosi galimybė“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė G. Skaistė.
„Tai leistų arčiau karo (Ukrainoje – BNS) esančioms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, gauti paskolas palankesnėmis sąlygomis“, – kalbėjo ji.
Pasak ministrės, tokia iniciatyva pademonstruotų žemyno valią stiprinti gynybą: „Ženklas, kad Europa nori daugiau gynybos savo teritorijoje.“
Bendro skolinimosi, panašaus į pandemijos metu ES pasiūlytą paramos paketą, gynybos išlaidoms finansuoti idėją kovo pabaigoje vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) pateikė Prancūzija ir Estija.
Pasak ministrės, nepaspartinus gynybos finansavimo, Lietuvai ir kitoms Europos šalims gali būti sudėtinga pasiruošti galimai karinei grėsmei.
„Turime būti pasiruošę ir investuoti dabar, jei norime sulaukti rezultatų per kelis metus“, – sakė G. Skaistė.
Turime būti pasiruošę ir investuoti dabar, jei norime sulaukti rezultatų per kelis metus.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kovo pabaigoje kreipėsi į ES pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektorių.
Valstybių vadovai pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje ir gerokai pasikeitusi saugumo aplinka Europoje nurodo poreikį stiprinti ES pramonės pajėgumus saugumo ir gynybos srityje. Laiške taip pat nurodomas poreikis šalinti privačiajam sektoriui kylančias kliūtis investuoti į gynybos pramonės projektus, tobulinti viešųjų pirkimų procedūras.
Lietuvoje gynybai skiriama 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Siekiant didinti fiksuotą finansavimą iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.
Apie konkrečius pasiūlymus po diskusijų su socialiniais partneriais Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos5
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...