- Margiris Meilutis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį vykusiame Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba preliminariai susitarė dėl 2021 metų Europos Sąjungos biudžeto.
Kaip pranešė Finansų ministerija, mokėjimų asignavimai šiame biudžete sieks 166,1 mlrd. eurų, įsipareigojimai – 164,3 mlrd. eurų.
Anot ministerijos, tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų apimtys yra labai artimos numatytoms Europos Komisijos parengtame biudžeto projekte, kuris buvo atnaujintas lapkričio 16 dieną.
Palyginti su šių metų biudžetu, ES įsipareigojimai susitraukė 5,5 proc., o mokėjimai padidėjo 1,2 proc.
Didžiausia 2021 metų biudžeto asignavimų dalis bus skiriama ES bendrosios rinkos stiprinimui, inovacijomis, žaliąja ir skaitmenine transformacija pagrįstam ekonomikos gaivinimui bei bendrosioms sutartinėms kryptims – Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui.
Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė didinti finansavimą skaitmeninės Europos programai, dirbtiniam intelektui bei „LIFE“ programai, kurioje numatyta daugiau lėšų žiedinei ekonomikai, kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, perėjimui prie švarios energijos.
Taip pat sutarta dėl išlaidų didinimo saugumo ir teisingumo užtikrinimui, teisminių institucijų stiprinimui bei jų bendradarbiavimo skatinimui, ES piliečių teisių apsaugai, bendrų vertybių puoselėjimui, lyčių lygybei.
Dėl koronaviruso pandemijos poveikio skurdui ir socioekonominėms problemoms besivystančiose šalyse, sutarta didinti paramą vystomajam bendradarbiavimui.
Pasak ministerijos, Lietuvai kitų metų biudžete numatomi pakankami mokėjimai, skirti padengti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, leisiantys įvykdyti 2014-2020 metų finansinio laikotarpio metu pradėtus ES fondų finansuojamus projektus.
„Taip pat itin pozityviai vertiname finansavimo padidinimą Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto daliai, nes būtent šios programos lėšomis finansuojamas strateginis geležinkelio vėžės „Rail Baltica” projektas“, – rašoma ministerijos pranešime.
Biudžete sutarta ir dėl didesnio finansavimo ES strateginei komunikacijai bei dėl papildomo beveik 1 mln. eurų skyrimo Vilniuje veikiančiam Europos lyčių lygybės institutui.
Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako susitarimą dėl biudžeto vertinantis itin pozityviai.
„Visų pirma, šiame biudžete, atspindėti svarbiausi naujo laikotarpio ES prioritetai, siekiant ekonomikos atsigavimo ir tvaraus jos augimo ilguoju laikotarpiu. Antra, sklandus ir greitas sutarimas dėl pirmojo naujos ES daugiametės finansinės programos biudžeto signalizuoja apie ES susitelkimą, ryžtą ir labai realias galimybes naujus metus pasitikti, turint 2021–2027 m. ES daugiametę programą ir pagrindą Europos gaivinimo priemonei aktyvuoti“, – pranešime cituojamas ministras.
2021-ųjų ES biudžetas bus formaliai paskelbtas tik patvirtinus 2021-2027 m. ES daugiametę finansinę programą.
Dėl šios programos kol kas nepavyksta susitarti, nes Lenkija ir Vengrija lapkritį vetavo Bendrijos 2021-2027 metų 1,8 trln. eurų biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo paketo patvirtinimą, nepritardamos nuostatai, kad lėšų mokėjimas turi būti susietas su įpareigojimu valstybėms narėms laikytis teisinės valstybės ir demokratijos principų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žaslių ežerą bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone pirmadienį bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Atostogų išsiilgę lietuviai turėtų paskubėti: tiesiog jau renkasi iš to, kas yra likę4
Vasara jau ant nosies, o kartu su ja daugėja svajonių apie atostogas. Tačiau kelionių organizatoriai pripažįsta, kad ne visi gaus savo išsvajotas atostogas, nes kelionių kainos kyla, o paskutinės minutės pasiūlymai gali lūkesčių ir nepateis...
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas17
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...