- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip gelbėti paskolas turinčius lietuvius nuo finansinių kančių, pylėsi siūlymai iš visų pusių. Prezidentūra siūlo didinti gyventojų pajamas – minimalią algą ir neapmokestinamą pajamų dydį. Seimo opozicija užregistravo įstatymo pataisas, kad paskolų turėtojams metams būtų mažinamas gyventojų pajamų mokestis. O Lietuvos bankas siūlo įpareigoti bankus klientams siūlyti fiksuotas palūkanas bent pirmiems penkeriems metams. Vėliau klientui panorėjus, leisti pasirinkti ir kintamas. Vyriausybė apie bet kokią paramą lietuviams dėl rekordinių palūkanų vis tyli. Ar ji elgiasi tinkamai? O gal jau iš tiesų laikas padėti?
Plačiau apie tai LNK reportaže papasakojo buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.
– Ar Vyriausybė turėtų nebetylėti ir padėti gyventojams, kuriuos paskolų našta jau pradeda smaugti?
– Manau, kad tai klasika. Prieš rinkimus yra aibė pasiūlymų, kaip spręsti egzistuojančias ir neegzistuojančias problemas. Kol kas jokie duomenys nerodo, kad tie, kurie turi būsto paskolas, susidurtų su žymiais finansiniais sunkumais. To nerodo net ir Lietuvos banko duomenys. Nedarbo lygis išliko stabilus, realiosios gyventojų pajamos šiemet jau nesmunka. Tai ar tikrai reikia spręsti problemą, kurios nėra?
– Tai jūs čia kol kas nematote jokios problemos? Juk palūkanos lietuviams visoje Europos Sąjungoje yra vienos didžiausių.
– Tai yra faktas, kad palūkanų normos auga. Tikėtina, kad mes pasiekėme piką. Tačiau ekonominė situacija nėra tokia juoda, kaip buvo galima tikėtis po energetinių kainų šuolio. Šiemet Lietuvos ekonomika nežymiai smuks, tačiau darbo rinka išliko atspari ir stipri. Gyventojų pajamos pakankamai sparčiai augo, aplenkdamos infliaciją.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Jei tikrai turime didžiausias palūkanas Europos Sąjungoje, tai ar padarėme viską, kad jos nebūtų didžiausios? Ar teisinga ir sąžininga Europos Centrinio Banko politika bandyti susitvarkyti su infliacija per keliamas palūkanas?
Prieš rinkimus yra aibė pasiūlymų, kaip spręsti egzistuojančias ir neegzistuojančias problemas.
– Kalbant apie Europos Centrinio Banko vykdomą pinigų politiką, tai Lietuva, įsivedusi eurą, atsisakė dalies savarankiškumo šioje srityje. Palūkanos yra nustatomos bendrai visai euro zonai ir Lietuva turi prisitaikyti, jei nori turėti eurą. Todėl Lietuva turėtų vengti veiksmų, kurie stiprintų neigiamą poveikį, kurie griautų pasitikėjimą Lietuva bei jos gebėjimu vykdyti finansinius įsipareigojimus. Manau, kad Lietuva galėjo kai kurių dalykų nedaryti. Nereikėjo visiems žadėti, kad viskas bus kompensuota dėl energetinių kainų šoko. Lietuva išsiuntė signalą, kad per liberaliai žiūri į finansų valdymą. Tai prisideda prie to, kad Lietuva kaip šalis skolinasi brangiau nei kitos. Tai atsiliepia tiek verslo, tiek gyventojų skolinimuisi.
– Kuris iš nuskambėjusių pasiūlymų yra geresnis ir mažiau skausmingesnis?
– Pradėkime nuo palūkanų kompensavimo per gyventojų pajamų mokesčio mechanizmą. Toks siūlymas yra pakankamai didelis nesusipratimas. Jei žmogus netenka darbo ir negauna jokių pajamų, tada jis negaus ir kompensacijos. Kas daugiau uždirbs, daugiau sumokės mokesčių, tas gaus daugiau. Tame nematau labai didelės logikos. Tai tam tikra prasme yra vienų gerovės perskirstymas kitiems. Nebūtinai tie, kas šiuo metu turi paskolas, yra prasčiausioje situacijoje. Tie, kurie moka nuomą ar gyvena pas tėvus, nes neišgali, negauna tos kompensacijos. Todėl manau, kad šis siūlymas yra net nesvarstytinas. Kitas pasiūlymas dėl minimalios algos yra Trišalės tarybos reikalas susitarti. Tas susitarimas buvo rastas, šio mechanizmo nereikėtų ardyti. Biudžetas jau netrukus bus pateiktas. O neapmokestinamą pajamų dydį reikia palaipsniui didinti Lietuvoje. Tai yra vienas iš efektyviausių mechanizmų, kuris mažina pajamų nelygybę.
– O kaip vertinate Lietuvos banko siūlymą?
– Siūlyme įpareigoti bankus, kad jie paliktų tokias alternatyvas, nėra nieko blogo. Ar dabartinis kontekstas tinkamiausias laikas, dvejočiau.
– Ar didžiausias palūkanų pikas jau tikrai pasiektas? O kada jos mažės?
– Daugelis ekonomistų sutaria, kad tas pikas yra pasiektas. Ateinančiais metais turėtų prasidėti mažėjimas, bet tai tik su sąlyga, kad neįvyks nieko nenumatyto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didinamos maksimalios sumos kultūros paveldo objektams tvarkyti
Kultūros ministerija atnaujino Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašą. ...
-
Seime pateiktas projektas, lengvinantis žemės paėmimą „Rail Baltica“ projektui1
Ketvirtadienį parlamente pateiktas Seimo nario Kazio Starkevičiaus inicijuotas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo projektas, kuriuo būtų palengvintas žemės paėmimas „Rail Baltic...
-
Prezidentas siūlo didinti baudas verslui už tabako gaminių prieinamumą nepilnamečiams
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti baudas verslui už tabako gaminių, taip pat elektroninių cigarečių, pardavimą nepilnamečiams, taip pat dar labiau riboti jų prieinamumą asmenims iki 18-os metų. ...
-
Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų paramos1
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar 40 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija. ...
-
LEA: per savaitę šalyje benzinas pigo penkiais, dyzelinas – dešimčia centų1
Pastarąją savaitę degalų kainos Lietuvoje mažėjo ir toliau. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, litras benzino pigo penkiais, o dyzelino – dešimčia centų. Skelbiama, kad dyzelino kaina šalyje šiuo metu yra maži...
-
Turkijos ir Lietuvos prekybos rūmai kviečia verslą plėsti ryšius su Turkija
Turkijos ir Lietuvos prekybos rūmai pakvietė Lietuvos verslą stiprinti ryšius su Turkija. ...
-
G. Macijauskas traukiasi iš „Susisiekimo paslaugų“ vadovo posto
Gintaras Macijauskas traukiasi iš Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, valdančios prekės ženklą „Judu“, generalinio direktoriaus posto. ...
-
Seimas imsis ir Vyriausybės, ir opozicijos siūlymų dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo
Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti ir Vyriausybės, ir opozicijos siūlymus dėl laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo – parlamentarams teks apsispręsti, ar įnašas bus renkamas dar vienerius metus, ar jis taps nuolatiniu. ...
-
Už įstatymo nesilaikymą pernai Lietuvoje buvo skirta 895 tūkst. eurų baudų
Pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pernai Lietuvoje iš viso buvo gauta daugiau nei 98,5 tūkst., o už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo pažeidimus paskirtų baudų bendra suma sudarė ...
-
ES valstybės susitarė dėl itin didelių muitų rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams
Europos Sąjungos valstybių narių ministrai ketvirtadienį susitarė nuo liepos 1 dienos įvesti maksimalius muitus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems grūdų produktams, kuriems iki šiol tarifai iš esmės nebuvo taikomi, prane&s...