- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Vien tik auksas valdo mus, žmonės jam tarnauja...“ – yra pasakęs Goethes herojus Mefistofelis. Tik ar įpirksime šį, vis brangstantį taurųjį metalą? Jo kaina šiuo metu siekia seniai regėtus rekordus, praneša LNK.
Kokios brangimo priežastys, ar verta dabar investuoti į auksą, kiek dar gali keistis kaina ir, ar tai reiškia, kad brangiau mokėsime už juvelyrikos dirbinius, plačiau papasakojo Lietuvos verslo konfederacijos direktorius Marius Dubnikovas.
– Kokios priežastys lemia brangimą?
– Tas brangimas nėra toks didelis. 7 proc. nėra kažkas tokio ypatingo. Reikia prisiminti, kad dolerio kursas prarado savo vertę 2-3 proc. euro atžvilgiu. Tai ir duoda tam tikrą impulsą. Kai doleris pinga, žaliavos, tame tarpe ir auksas, brangsta. Kitas dalykas – pinigų politika. Pinigų kiekis pasaulyje labai ženkliai padidėjo per paskutinius kelerius metus. Dalis tų pinigų būtent ir nukeliauja į auksą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Banko politika kaupti auksą keitėsi taip pat. Ar imama kaupti vis daugiau?
– Dažniausiai trečiosios šalys kaupia auksą. Anksčiau buvo ir Rusija. Dabar ji šiek tiek išsiparduoda. Jei pasižiūrėtume į išsivysčiusių valstybių politiką, tai Šveicarija nenupirko nė uncijos jau 20-30 metų.
– Ar užsitęsęs karas Ukrainoje, geopolitinė nežinomybė turi įtakos tam, kad norima turėti pinigus aukso pavidalu?
– Auksas turi du variklius: infliacija ir karas. Kariniai konfliktai vyksta ne tik Ukrainoje, bet ir Izraelyje, kur viskas verda ir kunkuliuoja. Turime ir kitas šalis. Matome, kad Pietų Amerikoje iš Venesuelos pusės yra intencijų pasidalinti žemes. Karas yra galingas variklis. Tačiau iš kitos pusės pinigų politika turėjo didesnę įtaką.
– Ar tai reiškia, kad ir mums reikia pradėti kaupti aukso luitus namuose ir investuoti ne į bitkoinus, o į auksą?
Auksas yra labai spekuliatyvus ilguoju laikotarpiu. Žmonės dažnai gali ir nusivilti.
– Aš nesu labai didelis aukso kaip investicijos šalininkas. Auksas yra labai spekuliatyvus ilguoju laikotarpiu. Žmonės dažnai gali ir nusivilti. Jis tiek pat doleriais kainavo 1980 m. ir 2007 m. Tačiau per tuos metus dolerio vertė labai ženkliai sumenko. Tai, kaip ir nieko neuždirbama. Tai gana spekuliatyvu.
– Ar tarptautinė rinka, tai, kas vyksta pasaulyje, gali ateiti iki paprasto lietuvio pirkėjo, kuris prieš šventes nori nusipirkti aukso dirbinių? Ar tai reiškia, kad už tą patį žiedą, grandinėlę ar apyrankę bus sumokėta daugiau?
– Greičiausiai nebus tokios greitos reakcijos. Visgi, gaminiai pagaminti iš pigesnio aukso. Iš kitos pusės, reikia suprasti, kad gaminyje auksas geriausiu atveju yra tik pusė kainos dalies. Visa kita yra menas, menininko rankos. Jei turėjome 7 proc. aukso brangimą, tai matematiškai tas brangimas galėtų sudaryti apie 3-4 proc. dirbinio kainoje. Nemanau, kad vien dėlto, kad auksas pabrango, tai labai stipriai pakels mūsų Kalėdų dovanų kainas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas7
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė: reikia stiprinti ryšį su bendraminčiais partneriais, didinti ES atsparumą15
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad reikia stiprinti ryšį su bendraminčiais partneriais pasaulyje ir didinti visapusišką bendrijos atsparumą. ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...