- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos parengtam vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektui, kuriuo siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros kryptis iki 2050 metų ir uždavinius iki 2030 metų.
Ministerija iki liepos 5 dienos turėtų parengti ir Ministrų kabinetui pateikti svarstyti jų įgyvendinimo veiksmų planą.
„Be vandenilio negalime kalbėti apie energetinę nepriklausomybę kaip tokią“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o bent 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.
Tuo metu 2050 metais elektrolizės pajėgumai turėtų siekti 8500 MW, švaraus kuro gamybos apimtys – 732 tūkst. tonų, iš kurio 44 tūkst. tonų galėtų būti eksportuojama.
„Skaičiai nėra išgalvoti, jie nustatyti įvertinant potencialių vandenilio gamintojų ilgalaikius planus, taip pat jų siekį vystyti vandenilio gamybą Lietuvoje“, – pabrėžė D. Kreivys.
Be to, numatoma pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame penkių didžiųjų miestų transporte, išbandyti elektros pavertimo dujomis ir atvirkščiai projektus, sukurti teisinę bazę ir tvarką, kad žaliojo vandenilio naudojimas būtų lankstus.
„Lankstumas, kurį duoda vandenilis, leidžia paimti perteklių, kada turime per daug elektros, ir ją naudoti, kai jos neturime. Taip pat vandenilis yra esminis žaliojo kurso elementas, nes žalinti mums reikia pramonę, transportą. Vandenilis čia turės vieną iš svarbiausių rolių“, – kalbėjo ministras.
Ministerija prognozuoja, kad vystant vandenilio gamybą į Lietuvą iki 2030 metų galėtų būti pritraukta 2,2 mlrd. eurų investicijų, iki 2050 metų – 14,4 mlrd. eurų, taip pat sukurta atitinkamai 7 tūkst. ir 20,5 tūkst. naujų darbo vietų.
Be vandenilio negalime kalbėti apie energetinę nepriklausomybę kaip tokią.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Vyriausybės posėdyje sakė, kad vandenilio plėtros strategija reikalinga Lietuvos pramonei, pirmiausia jau vartojančiai iš dujų gaminamą pilkąjį vandenilį.
Jo teigimu, ateityje naftos perdirbimo, trąšų gamybos ir kita stambioji pramonė vis daugiau išleis taršos leidimams.
„Ir nebepakonkuruos pasauliniu mastu, jei valstybė, kurios yra tos įmonės, neturės žaliojo vandenilio pasiūlos. Jei norime Lietuvoje turėti sunkiąją pramonę, daryti ją konkurencinga, mums kaip valstybei reikia tokios vandenilio strategijos“, – teigė S. Gentvilas.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė yra sakiusi, kad gairės yra pirmasis šio sektoriaus plėtrą šalyje reglamentuojantis dokumentas.
Šiuo metu Lietuvoje žaliasis vandenilis nėra gaminamas, tačiau nemažai bendrovių jau kuria tokius planus.
D. Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros būtų gaminamas vandenilis, o per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse11
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau21
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...