- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atėjus rudeniui daugelis susirūpina imuniteto stiprinimu – skubama į vaistines, kur pirkinių krepšeliai prikraunami įvairiausių papildų ir vitaminų. Tačiau dažnai pamirštama apie natūralius imuniteto stiprinimo būdus, kuriuos suteikia gamta.
Kokie požymiai išduoda, kad organizmas nusilpęs ir ko reikėtų imtis, norint palaikyti stiprų imunitetą? Patarimais dalijasi sveikos gyvensenos ir mitybos specialistė Gretė Brokienė.
Taikyti kompleksinį požiūrį
Nors mityba ir turi didžiulę įtaką mūsų imuninei sistemai, tačiau, pasak G. Brokienės, tai toli gražu ne vienintelis veiksnys, lemiantis gerą savijautą.
„Visuomet sakau, kad nėra vienos panacėjos. Nėra vienos priemonės, kuri išgydytų visas ligas ir leistų visuomet jaustis puikiai. Į viską reikia žiūrėti kompleksiškai. Nors mitybos įtaka mūsų imunitetui labai didelė, reikia nepamiršti ir kitų sąsajų. Ne mažiau nei tinkama mityba svarbi ir miego higiena, streso kontrolė, fizinis aktyvumas, didelę įtaką turi ir genetika, paveldimumas, sveikatos istorija. Tai tarsi dėlionė, kurios kiekviena dalelė daro įtaką mūsų imuniteto stiprumui“, – pasakoja mitybos specialistė.
G. Brokienė priduria, kad į imuniteto stiprinimą reikėtų žiūrėti kaip į ilgalaikį procesą ir savo sveikatos būkle rūpintis nuolatos, o ne tik šaltuoju sezonu ar tuomet, kai jau pajuntame pirmuosius simptomus.
„Pati frazė „imuniteto stiprinimas“ labai madinga, pamėgta rinkodaros specialistų ir jų dažnai vartojama. Tačiau labai svarbu suprasti, kad per vieną dieną imuniteto sustiprinti neįmanoma. Joks stebuklas taip greitai neįvyks. Net ir tarp savo klientų pastebiu madą ar net įprotį rudenį ir žiemą vartoti vitaminą D, prisipirkti įvairiausių papildų ir taip stiprinti imunitetą. Tai neteisingas požiūris. Mums reikia ne tiek stiprinti imunitetą, kiek nuolatos juo rūpintis – savo sveikata, organizmu. Tai, kaip minėjau, kompleksiškas dalykas, apimantis tiek mitybą, tiek kokybišką miegą, tiek fizinį aktyvumą“, – teigia G. Brokienė.
Grėtė Brokienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Svarbiausias vitaminas
Specialistės teigimu, nusilpusį imunitetą dažniausiai išduoda išoriniai dalykai, kuriuos pastebėti nesudėtinga.
„Nusilpusį imunitetą rodo dažnos virusinės ligos, vis pasikartojantys peršalimai, silpnumas, mieguistumas, suprastėjęs virškinimo sistemos darbas, pakitusi odos būklė. Labai dažnai pirmuosius simptomus galima pastebėti iš išorinių dalykų“, – tvirtina pašnekovė.
Peršalimo ligos ir įvairūs virusai dažniau puola rudenį, šaltuoju metų laiku. Pasak G. Brokienės, taip nutinka dėl tam tikro vitamino trūkumo organizme.
„Rudenį dažniau sergame, nes labiau trūksta vitamino D. Lietuvos gyventojams jo trūksta ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu tas deficitas būna dar labiau didesnis. Šis vitaminas turi labai didelę įtaką mūsų imuninės sistemos būklei. Žinoma, prie visko dar prisideda ir mityba. Didžioji dalis žmonių linkę daržoves, vaisius ir uogas vartoti sezoniškai, tada, kai jų yra šviežių, o rudenį ir žiemą juos kažkodėl pamiršta“, – pastebi mitybos specialistė.
Daržovės: „Pripildykite savo lėkštes kuo daugiau spalvų – kiekvieną dieną jose turėtų atsirasti visa vaivorykštė“, – pataria G. Brokienė. / pixabay.com nuotr.
Lėkštėje – vaivorykštės spalvos
Kaip teigia G. Brokienė, norint džiaugtis stipriu imunitetu, reikėtų nepamiršti gamtos dovanojamų gėrybių. Specialistė rekomenduoja vartoti tai, ką galime rasti sode ir darže, o ne sezono metu vartoti užšaldytas ar kitaip apdorotas daržoves ir vaisius.
„Vertinkime, ką mums dovanoja mama gamta. Turime nuostabių lietuviškų braškių, pomidorų, kurie yra puikus antioksidantų šaltinis. Miškų karalienėse žemuogėse ir mėlynėse gausu geležies. Dabar kaip tik prasideda obuolių metas. Pasinaudokime tuo, ką turime sezono metu, ir nepamirškime užsišaldyti. Užšaldyti vaisiai, daržovės ir uogos nepraranda savo vertės ir maistinių medžiagų. Pripildykite savo lėkštes kuo daugiau spalvų – kiekvieną dieną jose turėtų atsirasti visa vaivorykštė“, – pataria G. Brokienė.
Mums reikia ne tiek stiprinti imunitetą, kiek nuolat juo rūpintis – savo sveikata, organizmu. Tai kompleksiškas dalykas.
Prisijaukinti gyvenimo ritmą
Specialistė teigia, kad norintiems į savo mitybą įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, tačiau nežinantiems, kaip tai padaryti, ar paprasčiausiai nemėgstantiems jų skonio, patariama išmėginti keletą dalykų.
„Jeigu žmonės nemėgsta daržovių ar vaisių, nežino, kaip juos įtraukti į savo kasdienį valgiaraštį, rekomenduoju kreiptis į mitybos specialistus. Jie padės susidėlioti skanesnius receptus ir patars, kaip daugiau suvartoti vaisių ir daržovių. Yra sukurta ir nuostabių produktų, kurie gali padėti tai padaryti. Pati neseniai atradau – liofilizuotų daržovių, vaisių ir uogų miltelių mišinius („fruttberry“). Iš pradžių buvau labai skeptiškai nusiteikusi, nes nesu didelė visokių glotnučių ir kokteilių gerbėja. Tačiau, labiau susipažinus su šiuo produktu, nuomonė visiškai pasikeitė. Tai tikras išsigelbėjimas skubančiam žmogui, puiki alternatyva, padedanti suvartoti reikalingą vaisių ir daržovių dienos normą“, – teigia mitybos specialistė.
G. Brokienė priduria, kad, gyvenant šiandieniame pasaulyje, kuriame viskas vyksta itin sparčiu tempu, kaip niekada anksčiau svarbu pasirūpinti savo fizine ir emocine sveikata.
„Mūsų gyvenimo ritmas yra be galo dinamiškas, greitas. Visuomet skatinu žmones priimti faktą, kad kitaip jau niekada nebebus, kitaip jau nebegyvensime. Todėl reikia išmokti gyventi jaučiant visą šią įtampą ir lekiant dideliu tempu savimi pasirūpinti, prisijaukinti tą dinamiką ir pasidaryti ją sau palankią. Čia mūsų naujoji misija. Nepamiršti savo kūno, nepamiršti emocinės sveikatos ir imuniteto“, – pataria G. Brokienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie nuo legioneliozės mirusį vyrą: mama liūdną žinią išgirdo per Motinos dieną1
Vilniuje – mirtis nuo legioneliozės. Mirė 45-erių vyras. Apie įvykį sužinoję Justiniškių daugiabučio kaimynai išsigando dėl savo sveikatos – jie pasigenda informacijos iš atsakingų institucijų. Visuomenės sveikatos...
-
Vyriausybė: žala turi būti atlyginta visiems su pacientu artimą ryšį turėjusiems asmenims
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad neturtinė žala būtų atlyginta visiems su pacientu artimą ryšį turėjusiems asmenims. ...
-
Medikai skambina pavojaus varpais: trūksta visų grupių kraujo4
Lietuvos gydymo įstaigose smarkiai išaugęs kraujo, reikalingo pacientų gydymui, poreikis. Šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, ypač I-os ir II-os. Turimų atsargų nebepakanka, nepaisant to, kad kraujo surenkama daugiau ir jį aukoja reko...
-
A. Dulkys ragina NVSC daugiau komunikuoti su gyventojais: neužtenka tik veiksmų
Sostinėje nuo legioneliozės mirus vyrui ir viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl šios ligos pavojaus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atlieka visus būtinuosius veiksmus...
-
Paskelbtas Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai paraiškas gali pateikti iki gegužės 29 dienos imtinai. ...
-
PSO: Europoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta 10 tūkst. europiečių7
Širdies ir kraujagyslių ligos lemia 40 proc. mirčių Europoje, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu paragindama europiečius mažinti suvartojamos druskos kiekį. ...
-
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda A. Nikolajevienė6
Nuo trečiadienio Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda konkursą laimėjusi Aušra Nikolajevienė. ...
-
NVSC vadovas: Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas
Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys. ...
-
A. Dulkys: šių veiksmų rezultatais paliksime pasidžiaugti kitų kadencijų politikams14
Didesnei daliai Lietuvos savivaldybių inicijavus sveikatos centrų steigimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad situacija šiame sektoriuje nuolat gerėja. Visgi, kaip pripažįsta ministras, apčiuopiamus sveikatos reformos rezultat...
-
Batutai – smagi, bet pavojinga pramoga: ekspertai pataria, ko reikėtų vengti
„Nebenoriu šokti, bet man reikia šokti“ gali pasakyti tie, kurie po šokinėjimo ant batuto patyrė traumą. Medikai gąsdina, kad tokių atvejų daugėja, tačiau batutų mėgėjų bendruomenė pabrėžia, kad ne batutai yra pr...