– Siūlomame projekte yra galimybė medikams neteikti neskubios pagalbos, jeigu nėra pavojaus, kad paciento būklė galėtų pablogėti. Tiesiog duoti pacientui laiko nusiraminti, jeigu jis elgiasi neadekvačiai, jeigu smurtauja psichologiškai ar net fiziškai. Po to nusiraminimo laikotarpio jis galėtų grįžti ir pagalba jam būtų teikiama. Taip pat siūlome, kad ne sveikatos priežiūros įstaigose teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat skubios pagalbos skyriuose, kurių specifika yra kitokia ir kur tų incidentų pasitaiko dažniau nei kitur, būtų galima naudoti vaizdo arba/ir garso įrašymą. Tai būtent tam, kad kai pacientas elgiasi neadekvačiai, yra naudojamas smurtas, darbuotojas galėtų įrodyti. Ir taip pat skubios pagalbos galėtų sveikatos priežiūros darbuotojas neteikti, jeigu jo paties gyvybei iškilusi grėsmė.

– Bet, kaip jūs sakote, skubioji pagalba… Net tuo atveju, jeigu nepavyksta medikams susitarti su pacientu ar jo artimaisiais, kas vyksta toliau? Ar tiesiog medikai išvažiuoja ar bandoma kviestis policiją, jeigu mato, kad tam žmogui tikrai reikalinga skubi pagalba?

– Žinoma, tokiais atvejais yra kviečiama policija. Bet, vėlgi, jeigu jau medikas patyrė smurtą, ypatingai jeigu kalbame apie fizinį smurtą, ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas ginti savo garbę ir orumą, kad jam būtų atlyginta… Nes Seimas praeitoje sesijoje ir administracines baudas padidino už psichologinį smurtavimą prieš viešąsias paslaugas teikiančius darbuotojus, kad galėtų tą kompensaciją gauti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūsų paminėti vaizdo ir garso įrašai – kiek svarus įrodymas tai galėtų būti teisme, jeigu vėliau tas ginčas nukeliautų iki teismo?

– Aš manau, kad tai būtų kritiškai svarbus įrodymas. Nes tiesiog būtų faktinė medžiaga, kuri patvirtintų, kad tikrai prieš mediką buvo taikomas psichologinis ar fizinis smurtas.

– O kur ta riba, kai medikas galėtų nuspręsti, kad nebeteiks pagalbos tam pacientui? Ar pakaks tik pacientui ar jo artimajam pasakyti kokią nemalonią frazę mediko atžvilgiu, įžeisti jį?

– Kaip ir minėjau, neteikti pagalbos galima tik tuo atveju, jeigu yra grėsmė pagalbą teikiančiojo gyvybei. Tai yra vienintelis atvejis, kai ta pagalba gali būti neteikiama. Aišku, visada galima išsikviesti policijos pagalbą, bet tada jau kreiptis į teismą ir reikalauti kompensacijos.

– O kaip jūs reaguojate į dalies opozicijos kritiką dėl šios tvarkos? Nes jie aiškina, kad dėl tam tikrų atvejų pacientui gali būti nesuteikta skubi medicinos pagalba, nes esą kai kurių ligų simptomai gali pasireikšti neadekvatumu ar agresyvumu, tai gali būti padaryta ne iš piktos valios, o dėl ligos.

– Taip. Pirmiausiai reikia pastebėti, kad iš tiesų tos kritikos buvo labai nedaug ir palaikymas projektui Seime buvo didžiulis. Jeigu neklystu, svarstymo stadijoje buvo tik šeši susilaikę opozicijos atstovai, o visi kiti ir visa pozicija balsavo „už“, nes yra didelis suinteresuotumas ir iš medikų bendruomenės, iš iš pacientų. Pacientų organizacijos irgi sako, kad reikalingas toks dalykas, nes ne retas atvejis, kai pacientai taiko psichologinį arba fizinį smurtą prieš sveikatos priežiūros darbuotojus. Jie vertina, kad tai būtų tokia kaip prevencinė priemonė. Ir netgi dabar, svarstymo metu, kol dar projektas nėra priimtas, medikai pastebi, kad prevencinis poveikis jau yra ir kur kas mažiau agresyviai nusiteikusių pacientų. Bet, ką aš galiu atsakyti į tokią kritiką ir ką sako patys medikai, tai, kad jie yra iš tiesų kompetentingi įvertinti, ar neadekvatus elgesys gali būti sąlygotas sveikatos sutrikimų, ar tai tiesiog toks elgesys.