- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europoje 2023 metais buvo rekordiškai daug „ekstremalaus karščio sukelto streso“ dienų, pirmadienį pranešė dvi pagrindinės klimato stebėtojų organizacijos, pabrėždamos vis pavojingesnių vasarų grėsmę visame žemyne.
Kontrastingų kraštutinumų metais Europa patyrė ne tik svilinančius karščius, bet ir katastrofiškus potvynius, alinančias sausras, smarkias audras ir didžiausią savo istorijoje miško gaisrą.
Šios nelaimės padarė milijardų eurų žalą ir paveikė daugiau kaip 2 mln. žmonių, teigiama naujoje bendroje Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos (C3S) ir Jungtinių Tautų Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ataskaitoje.
Ypač skaudžios matyti pasekmės sveikatai, o karštį šios agentūros išskyrė kaip didžiausią su klimatu susijusią grėsmę, nes dėl visuotinio atšilimo Europoje vasaros darosi vis labiau alinančios.
„Pastebime tendenciją, kad visoje Europoje daugėja dienų, kai patiriamas karščio sukeltas stresas, ir 2023 metai nebuvo išimtis – Europoje buvo užfiksuotas rekordinis ekstremalaus karščio sukelto streso dienų skaičius“, – sakė C3S klimato mokslininkė Rebecca Emerton (Rebeka Emerton).
Šiam tyrimui C3S ir PMO naudojo UTCI terminį indeksą, kuriuo matuojamas aplinkos poveikis žmogaus organizmui.
Indeksu atsižvelgiama ne tik į aukštą temperatūrą, bet ir į drėgmę, vėjo greitį, saulės šviesą ir aplinkos skleidžiamą šilumą.
Šis indeksas apima 10 skirtingų karščio ir šalčio sukelto streso kategorijų, o laipsnių pagal Celsijų matavimo vienetai atspindi juntamąją temperatūrą.
Ekstremalus karščio sukeltas stresas „prilygsta aukštesnei nei 46 Celsijaus laipsnių juntamajai temperatūrai, kai būtina imtis veiksmų, kad būtų išvengta pavojaus sveikatai, pavyzdžiui, šilumos smūgio“, sakė R. Emerton.
C3S šių metų sausį buvo pranešę, kad 2023-ieji buvo šilčiausi metai per visą istoriją, o Žemės paviršiaus temperatūra beveik peržengė kritinę ribą – 1,5 Celsijaus laipsnio palyginti su XIX amžiaus pabaiga.
„Užsitęsusi vasara“
Ilgalaikis karščio poveikis ypač pavojingas pažeidžiamiems žmonėms, pavyzdžiui, pagyvenusiems asmenims arba tiems, kas jau turi sveikatos sutrikimų.
Ataskaitoje teigiama, kad karščio poveikis yra stipresnis miestuose.
Joje nurodoma, kad 23 iš 30 didžiausių užfiksuotų karščio bangų Europoje kilo šį šimtmetį, o per pastaruosius 20 metų su karščiu susijusių mirčių skaičius išaugo apie 30 procentų.
2023 metų vasara nebuvo pati karščiausia Europoje – ji buvo penktoji, tačiau tai nereiškia, kad ji nebuvo svilinanti, teigė tyrėjai.
Anot R. Emerton, didžiąją Europos dalį alino karščio bangos per „užsitęsusią vasarą“ birželio–rugsėjo mėnesiais.
Ji pridūrė, kad rugsėjis visoje Europoje buvo šilčiausias per visą stebėjimų laikotarpį.
Liepos 23 dieną 13 proc. Europos teritorijos patyrė didelį karščio sukeltą stresą, o labiausiai nukentėjo Pietų Europa.
Duomenų apie mirtis dėl didelio karščio Europoje 2023-iaisiais dar nėra.
Tačiau, kaip sakoma ataskaitoje, skaičiuojama, kad 2003, 2010 ir 2022 metais per tokio pat lygio karščio bangas Europoje mirė dešimtys tūkstančių žmonių.
Sunkūs padariniai
Mokslininkai sutaria, kad dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šiltėja planeta ir dėl to intensyvėja bei dažnėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.
Ataskaitoje teigiama, kad Europa šyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulis, o karščio bangos ateityje bus ilgesnės ir stipresnės.
Kartu su senėjančia visuomene ir į miestus persikeliančiais žmonėmis tai turės „rimtų pasekmių visuomenės sveikatai“, sakoma ataskaitoje.
Joje priduriama, kad 2023 metais vidutinė jūros paviršiaus temperatūra Europoje buvo didžiausia per visą istoriją, o smarki karščio banga Atlanto vandenyno dalyje buvo apibūdinta kaip „daugiau nei ekstremali“.
Visose Europos dalyse sumažėjo ledynų plotai, o Graikijoje kilo didžiausias gaisras per visą ES istoriją.
2023-ieji taip pat buvo vieni drėgniausių metų Europoje – nuo didelių potvynių nukentėjo 1,6 mln. žmonių, o nuo audrų – dar 550 tūkstančių.
R. Emerton teigė, kad šių ekstremalių įvykių ekonominė kaina siekė 13,4 mlrd. eurų ir kad apie 80 proc. jos nulėmė potvyniai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK teismas: J. Assange'as gali apskųsti ekstradiciją į JAV
Jungtinės Karalystės teismas pirmadienį nurodė, kad vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) gali teikti apeliaciją dėl ekstradicijos į JAV pagal kaltinimus...
-
TBT prokuroras siekia, kad Izraelio ir „Hamas“ vadovams būtų išduoti arešto orderiai
Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) pirmadienį pareiškė siekiantis, kad būtų išduoti palestiniečių grupuotės „Hamas“ bei Izraelio vadovų, įskaitant žydų valstybės ...
-
Popiežius lankysis Belgijoje ir Liuksemburge
Rugsėjo pabaigoje 87 metų popiežius Pranciškus lankysis Belgijoje ir Liuksemburge, jis ten vyks praėjus mažiau nei dviem savaitėms po 12 dienų kelionės po Aziją, pirmadienį paskelbė Vatikanas. ...
-
Izraelio ministras kritikuoja Ispanijos planus pripažinti Palestinos valstybę1
Izraelio diasporos reikalų ministras Amichai Chikli sekmadienį Madride sukritikavo Ispanijos premjero Pedro Sanchezo planus pripažinti Palestinos valstybę, sakydamas, kad tai būtų it „apdovanojimas“ už „Hamas“ ataką prieš...
-
Generolas: Rusija galimai planuoja Lenkijos premjero nužudymą
Generolas Piotras Pytelis pirmadienį leidiniui „Newsweek“ pareiškė, kad, jo nuomone, ministro pirmininko Donaldo Tusko nužudymo planas šiuo metu gali gulėti ant Rusijos prezidento Vladimiro Putino stalo. ...
-
V. Putinas prisimena Irano prezidentą kaip „tikrą Rusijos draugą“6
Irano prezidentas Ebrahimas Raisi buvo „tikras Rusijos draugas“, juo buvo žavimasi tiek savo šalyje, tiek užsienyje, sakoma pirmadienį išplatintame Rusijos prezidento Vladimiro Putino pranešime, patvirtinus, kad E. Raisi die...
-
Sakartvelo parlamento vadovas: prezidentės veto „užsienio įtakos“ įstatymui bus atmestas1
Sakartvelo parlamento pirmininkas pirmadienį pažadėjo atmesti prezidentės veto teisės aktui dėl „užsienio įtakos“, išprovokavusiam ištisas savaites trunkančius masinius protestus. ...
-
Londonas: JK ir Suomija gilina ryšius Rusijos agresijos grėsmės akivaizdoje
Jungtinė Karalystė ir Suomija pirmadienį pasirašys naują susitarimą dėl strateginės partnerystės, siekdamos stiprinti tarpvalstybinius ryšius ir kovoti su Rusijos agresijos grėsme, pranešė JK užsienio reikalų ministerija. ...
-
Amerikiečiai pribloškė kinus: įvedė drakoniškus tarifus elektromobiliams
Artėjant prezidento rinkimams Džo Bidenas paskelbė, kad beveik keturis kartus, iki 100 proc., padidins muitus iš komunistinės Kinijos importuojamiems elektromobiliams. Dėl tokių amerikiečių sankcijų ir Europos Sąjungai teks skubiai spręsti, k...
-
Laikinuoju Irano URM vadovu paskirtas derybininkas branduoliniais klausimais A. Bagheri
Sraigtasparnio katastrofoje žuvus Irano užsienio reikalų ministrui Hosseinui Amirabdollahianui (Hoseinui Amirabdolahianui), laikinuoju Užsienio reikalų ministerijos vadovu paskirtas vyriausiasis Irano derybininkas branduoliniais klausimais Ali Bagheri (Al...