Quantcast

Upeivių rūpesčiai ir sentimentai

Žiemos sezonas upeiviams nuo seno buvo laukiamų atostogų metas ir kartu pasiruošimo naujam laivybos sezonui laikas. Vyresnieji skaitytojai turbūt dar pamena laikus, kai Nemuno saloje ant kranto tarsi parodoje buvo išrikiuojami baidokai, keleiviniai laivai, o šalia jų darbavosi upeiviai. Dažnas iš jų buvo įsikūręs brandvachtoje (namelyje ant vandens), kur ir praleisdavo su savo šeima žiemos laiką. 

Šiandien beskubantis kaunietis panašų vaizdą gali pamatyti Raudondvario plente, kur įsikūręs žiemos uostas. Čia upeiviai tvarko laivus ir kantriai ruošiasi naujam laivybos sezonui. Tiesa, mastai kiek mažesni nei anuomet. Vis dėlto, tai Kaunui suteikia romantikos prieskonį.

Tačiau buvo laikas, kai ledams išjudėti iš Nemuno padėdavo ledlaužiai. Tarpukaryje, Nemuno žemupyje, darbavosi trys ledlaužiai pavadinimais "Činč", "Skirwietch" ir "Weichel", kurie kasmet sulaužydavo apie 15 km ledo sangrūdų ir taip padėdavo apsaugoti pamario kraštą nuo potvynių. Sovietmečio pabaigoje ir jau mūsų dienomis Nemuno žemupyje darbavosi ledlaužis pavadinimu "Stumbras". Tiesa, vėliau unikalios konstrukcijos laivas buvo parduotas į užsienį.

Dar ankstyvesniu laikotarpiu, kai Kaunui grėsdavo stichiniai potvyniai, miesto valdžia tardamasi su vandens transporto specialistais taip pat svarstė įsigyti ledlaužių, kurie padėtų apsaugoti Kauną nuo potvynių. Po XX a. 3 deš. pabaigoje įvykusių didelių potvynių buvo galvojama įsigyti du ledlaužius, kurie laužytų santakoje besiformuojančias ledų sangrūdas. Buvo planuojama įrengti žiemos uostą Nemune, netoli Veršvų, iš kur ledlaužiai galėtų greitai pasiekti Nemuno ir Neries santaką ir ją išvaduoti nuo ledokamšos. Dar 1934 m. miesto savivaldybė aktyviai susirašinėjo su Klaipėdos įmone "Benno Bieber". Domėtasi ledlaužio "Helmut" techninėmis charakteristikomis ir kaina. Anuomet retos konstrukcijos laivo kaina buvo milžiniška – 80 tūkst. litų, galbūt dėl to įsigyti ledlaužį, saugantį Kauną nuo potvynio, nepavyko, nors dažnai potvyniai padarydavo Kaunui ne ką menkesnių nuostolių. Šiandien Kaune Nemuno upę nuo plačiai išsiliejančio potvynio pristabdo Kauno HES užtvanka, kuri sulaiko upės vandenį. Taip pat dėl jos darbo ties Kaunu Nemunas retai kada užšąla.

K. Martinaičio nuotr.

Šiandien Vyslos upėje Lenkijoje darbuojasi bent šeši ledlaužiai, kurie naudojami prevencinėmis priemonėms, siekiant apsaugoti paupio vietas nuo potvynių, laužant ledus ir jų sangrūdas. Mažiau atšiauraus klimato valstybėse Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ledlaužiai ir stipresnio korpuso laivai padeda vykdyti laivybą upėse ištisus metus. Ar Lietuvos upėse išvysim dar kada ledlaužį? Laikas parodys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Čarlis

Čarlis portretas
Ledlaužį pakrikštinti garbingu vardu - DURNIU LAIVAS - uotas KAUNAS. Smagumėlis.

galbūt

galbūt portretas
O kodėl gi nepamatyti Nemune ledlaužio, jei upių pervežimai bus ekonomiškai patrauklūs?
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    5
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    19
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
Daugiau straipsnių