Quantcast

Šventos dviprasmybės

Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pusės – vyriausybė ir FARC partizanai.

Tačiau šiandien, kai po ilgų dešimtmečių Europoje ir vėl dega žemė, pontifiko pasisakymai sukelia daugiau sumaišties, nei teikia palaikymą jo tikėjimo broliams ir seserims. Skaičiuojant jau trečius Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą metus, net ir tada, kai drąsa aiškiai atskirti gėrį nuo blogio aplankė politinio eufemizmo meistrus iš Berlyno ir Paryžiaus, popiežius Pranciškus aidu skleidžia Maskvos naratyvus.

Trečiąjį plataus masto karo mėnesį popiežius pareiškė, kad Kremlius galėjo būti išprovokuotas „NATO lojimo“ prie Rusijos durų. Vėliau aiškinta, esą jis tik citavo kažkokį valstybės vadovą. Ar tik ne Vladimirą Putiną, Vatikanas nepatikslino. Dar 2022 m. vasario pabaigoje prabilęs apie derybas, po dviejų metų pontifikas vėl pakartojo tą patį. Stipriausi esą tie, kurie, suprasdami, kad yra nugalėti, turi drąsos iškelti baltą vėliavą, sakė jis interviu Šveicarijos televizijai. Kilus rimtam tarptautiniam sąmyšiui, Vatikano spaudos tarnyba suskubo koreguoti Šventojo Tėvo pareiškimą, nors jis nuskambėjo labai aiškiai: baltą vėliavą popiežius prisiminė tuo pat metu, kai apie derybas vėl pradėjo kalbėti fronte atokvėpio norintis Kremlius.

Šiuos tariamus nesusipratimus, žinoma, galima sumesti į išminčių liapsusų muziejų. Jautrios komunikacijos laikais tikrai nėra lengva į miestą ir pasaulį tinkamai kreiptis ne per šventes, bet nenumatytomis progomis. Tačiau kiekvienas pareiškimas, keliantis įtarimų, kad popiežius Pranciškus neatskiria gėrio ir blogio, – smūgis jo atstovaujamos institucijos autoritetui. Juk tos tikrosios, ne į kelių dešimčių hektarų plotą įspraustos valstybės – Romos katalikų bažnyčios – ateitis priklauso nuo tikinčiųjų, kurie ir taip pernelyg dažnai balsuoja kojomis, migruodami pas kitus dievus ar bedievystę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nieko nuostabaus

nieko nuostabaus  portretas
žydšaudžiai kažkuo popiežių kaltina? Nieko nebus - popiežius gyvuliams per auštai. Eikit geriau nepinamečių žudyt. Daugiau niekam netinkami.

Taigi

Taigi portretas
Vargšas senolis. Jo galvelėje susimaišė jaunystėje studijuotos Markso "Kapitalo" dogmos su vėliau studijuotomis Biblijos tiesomis.- išnyko skirtumas tarp gėrio ir blogio sąvokų.

Piskovas

Piskovas portretas
Nieko nuostabaus butu,jei paaisketu,kad sis popiezius,jaunysteje dalyvaves kairiuju judejimuose,palaikomuose Maskvos,yra toks pat kaip kgb-istas gundiajevas-kirilas.Musu rankos ilgos,yra pasakes huilo.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    1
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    5
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    1
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    19
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    13
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
Daugiau straipsnių