Quantcast

Gyvenimo pergalė

Nors už lango vis dar karaliauja žiema, sporto sirgaliai mintimis vis dažniau nusikelia į ateinančią vasarą. Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių lieka vos penki mėnesiai. Prieš didžiausią ne tik šių metų, bet viso olimpinio ciklo įvykį Lietuvos sporto lyderiai mums siunčia skambią žinią.

Treji metai nuo kovidinių Tokijo žaidynių prašvilpė taip greit, kaip Rūta Meilutytė praėjusią savaitę Dohos baseine išplėšdama aukso medalį. Kaunietės karjeroje tai buvo jau aštuntasis planetos pirmenybių ilgajame (50 m baseine) apdovanojimas ir trečiasis paeiliui tos pačios rungties pasaulio čempionės titulas. Fenomenalūs pasiekimai... Ypač žinant, kad vadinamajame trumpajame baseine (25 m ilgio) vykstančiuose čempionatuose konkurencija būna kur kas mažesnė. Nepamirškime ir to, kad Rūta buvo jau atsisveikinusi su profesionaliu sportu, o nuo pirmojo jos aukso Barselonoje praėjo daugiau nei dešimtmetis! Tiek laiko išsilaikyti vienos konkurencingiausių rungčių elite yra velniškai sudėtinga. O į tą viršūnę sugrįžti po kelerių metų „klaidžiojimų“ – neįtikėtina. Tiesa, būtent dėl tų ieškojimų Rūta sugrįžo nepalyginamai tvirtesnė nei buvo pirmajame savo karjeros etape. Dabar ji – nebe ta trapi Auksinė žuvelė, pribloškusi net pati save paauglišku triumfu 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. Ji nebe tas talentingas, bet viduje užspaustas vaikas, giliai slepiantis savo emocijas ir vaikystės išgyvenimus.

Dabar Rūta – brandi asmenybė. Galbūt ne greitesnė, nei savo geriausiais laikais, bet stipresnė, nei bet kada anksčiau. Įveikusi depresijas, nurimusi, bet drauge vis dar labai motyvuota. O svarbiausia, kaip pati sako, nebijanti pralaimėti. O tai yra labai daug. Nes kai veiki su įkvėpimu, sąmoningai ir be baimės suklysti, esi pasmerktas sėkmei. Kokios spalvos bus toji sėkmė – auksinės, sidabrinės ar kitokios – pamatysime ateinančią vasarą Paryžiuje. Bet kuriuo atveju R. Meilutytė ten dalyvaus kaip nugalėtoja. Įrodžiusi, kad gyvenimo pergalės yra svarbesnės net už olimpines.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Atsarginiai piliečiai
    Atsarginiai piliečiai

    Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...

    3
  • Aikštei reikia konkretumo
    Aikštei reikia konkretumo

    Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...

    6
  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    6
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    19
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
Daugiau straipsnių