Partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko vertinimu, naujasis krašto apsaugos ministras turėtų būti ne politikas, o profesionalas, kurio patirtis ir žinios leistų skirti visą energiją ir dėmesį Lietuvos saugumui didinti bei stiprinti bendradarbiavimą su NATO ir ES šalių partneriais. Labai svarbu, kad pasirinktas kandidatas turėtų autoritetą ir visuomenėje, ir tarp kariškių. Todėl būtent tokius kriterijus siūloma taikyti ir naujam KAM ministrui.

„Šiuo metu Lietuvai kaip niekada reikia sutarimo ir sprendimų, kurie nuramintų ir sutelktų visuomenę. Pasirinkus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narį kaip kandidatą į KAM ministrus, neišvengsime šio posto politizavimo ir bandymo krašto apsaugą panaudoti rinkimų kampanijoje.

Neabejoju, kad dėl partinių viešųjų ryšių tikslų bus didinamos karo grėsmės ir taip nukreipiamas dėmesys nuo pagrindinio uždavinio – realaus Lietuvos saugumo užtikrinimo. Premjerės Ingridos Šimonytės įvardintas kandidatas į KAM ministrus – TS-LKD partijos narys ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikrai neatitinka šių kriterijų. Jis savo veikla parodė, kad dažnai viešuosius ryšius ir savireklamą iškelia aukščiau nacionalinių interesų“, – sakė A. Zuokas.

L. Kasčiūnas yra buvęs Nacionaldemokratų partijos pirmininko Mindaugo Murzos pavaduotojas. Be to, ir kai kurie dabartiniai L. Kasčiūno pasisakymai, nepaisant užimamų pareigų, balansuoja ant nesantaikos kurstymo ribos ir aiškiai prieštarauja vakarietiškoms vertybėms.

Tenka priminti, kad būtent L. Kasčiūno narystė konservatorių partijoje buvo suspenduota, kai tiriant politinės korupcijos bylą buvo įtarta, kad už piniginį atlygį iš koncerno „MG Baltic“ L. Kasčiūnas bandė įtakoti Seimo konservatorių frakcijos narius.

Susirūpinimą kelia ir faktas, kad nepaisant teismo nuosprendžio politinės korupcijos byloje, KAM kartu su „MG Baltic“ grupe siejamomis įmonėmis šiuo metu vykdo ne vieną koncesijos projektą dėl karinių miestelių statybos ir jų valdymo. Dar 2023 m. spalio mėnesį ministras Arvydas Anušauskas pristatė karinių miestelių pabrangimą – nuo 169 iki 230 mln. eurų. Neabejojame, kad šie sprendimai negalėjo įvykti be Vyriausybės ir atskirų politikų lobizmo bei palaikymo. Būtent apie lobizmą ir bandymus papirkinėti atsistatydindamas kalbėjo ir ministro postą palikęs A. Anušauskas.

Todėl sklaidant tiek visuomenės, tiek užsienio partnerių abejones, raginame prezidentą į krašto apsaugos ministro pareigas skirti profesionalą, o ne valdančiųjų deleguotą politiką.