- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja.
Taip Vytautas Šilinskas komentavo ministerijos (SADM) siūlymą įvesti 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvotą, siekiant apriboti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą ir pirmiausia įdarbinti savo piliečius.
„Teoriškai per metus galėtų atvykti ir milijonas, ir du, ir trys (piliečių iš trečiųjų šalių – BNS). Apribojimai daugiausia yra biurokratiniai. Kvota, kuri yra nustatoma dabar, tai yra palengvintam atsivežimui net nesiūlant darbo vietiniams žmonėms. Kvotą viršijus galima toliau atsivežti, tik šiek tiek išsitęsia procedūra, nes pirma reikia pasiūlyti darbą vietiniams“, – LRT radijui penktadienį sakė V. Šilinskas.
„Mūsų pozicija vis dar yra, kad visų pirma mes darbą turime siūlyti saviems“, – pridūrė viceministras.
Pasak jo, nauja kvota būtų taikoma žemos arba vidutinės pridėtinės vertės darbuotojams, kurių daugiausia ir atvyksta į Lietuvą.
Anot V. Šilinsko, 1,5 proc. Lietuvos populiacijos sudaranti 43 tūkst. kvota siūloma atsižvelgiant į šalies transporto sektoriaus apimtis. Viceministras pabrėžė, kad siūlomi ribojimai nėra susiję su nacionaliniu saugumu.
Jis pateikė pavyzdį, kai Užimtumo tarnyba su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ buvo pasirašiusi sutartį apmokyti lietuvius vilkikų vairuotojus, tačiau šie esą dėl patirties trūkumo nebuvo priimti į darbą.
Mes nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų kiti žmonės.
„Tie žmonės darbą turi, bet nemaža dalis tų žmonių tiesiog išvažiavo į užsienį. Tada gaunasi, kad Lietuvos piliečiai išvažiuoja dirbti į užsienį, o mes vietoje lietuvių vežamės iš Uzbekistano, Tadžikistano, Bangladešo – tai yra pagrindinės šalys, iš kurių daugėja skaičiai“, – LRT sakė V. Šilinskas.
„Mes nenorime pakeičiamosios migracijos. Mes nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų kiti žmonės“, – kalbėjo viceministras.
Anot V. Šilinsko, kvotos išimtys galėtų būtų taikomos, jeigu darbuotojui iš užsienio būtų mokama daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį, taip pat svarstoma apie išlygas sektoriams, kur yra kolektyvinės šakos sutartys ir veikia stiprios profsąjungos.
„Jeigu patys darbuotojų atstovai su darbdaviais pasiūlytų padidinti kvotą kažkuriame sektoriuje, tai manome, kad tokia išlyga galėtų būti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
Darbuotojų Lietuvoje neranda, nes jų nėra
Buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvotų sistema veikia, o jų įdarbinimas rodo didesnį darbo jėgos kai kuriuose sektoriuose poreikį.
„Viceministrui (V. Šilinskui – BNS) reikėtų nueiti į pačią Užimtumo tarnybą. Jos duomenys rodo labai paprastą dalyką – jeigu pasižiūrėsite į statistiką, tai yra pasiūlymas – 3,9 vietos vienam vilkikų vairuotojui. Kodėl jų neranda? Todėl, kad nėra“, – LRT radijui teigė E. Radišauskienė.
Jos teigimu, migrantai neužima lietuvių darbo vietų: „Jos tiesiog yra laisvos“.
„Pradėkime nuo to, kad tai ne tik darbo užmokesčio ar darbo sąlygų pas darbdavį problema. Tai yra ir valstybės problema, nes visas kompleksas – ir mokesčių sistema, viskas įsivažiuoja. Iš esmės visi turime daryti, kad būtų patrauklios sąlygos, ir tie darbuotojai, lietuviai, norėtų dirbti pas mus“, – teigė buvusi viceministrė.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas teigė, kad Lietuvoje nėra „normalios“ migracijos politikos ir strategijos.
„Šiai dienai (43 tūkst. kvotos – BNS) užteks. Kas bus po dvejų ar trejų metų, mes negalime pasakyti, nes teisės aktai yra keičiami ir iniciatyvos yra daromos visiškai neprognozuojamai. Šiandien migracijos politikos normalios, kurios strategiją turėtume, Lietuvoje nėra“, – teigė P. Drižas.
„Jeigu (...) kai trejus metus galioja tas kvotų režimas, mes galėjome bent jau suprasti, priprasti iš išmokti dirbti su šituo kvotiniu procesu, tai po trejų metų galiojimo (...), mes manome, kad dabar yra iniciatyva keisti sistemą iš pagrindų“, – pridūrė ji.
Pasak P. Drižo, 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota siūloma neatlikus poveikio vertinimo. Pasak TTLA vadovo, šiuo metu šalies transporto sektoriuje dirba 130 tūkst. žmonių, iš kurių 88 tūkst. – vairuotojai.
Jo teigimu, užsieniečiai dirba už tą patį ar didesnį atlygį nei lietuviai, o Lietuvos transporto sektorius pagal darbo vietos brangumą Europos Sąjungoje (ES) yra 7-oje vietoje.
Mes turime galvoti irgi apie savo piliečius.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavinčienė kėlė klausimą, kas pritaikius kvotą kontroliuotų darbuotojų darbo sąlygas ir atlyginimus. Tačiau, ji sutiko, kad darbuotojų iš trečiųjų šalių migracija turi būti kontroliuojama.
„Mes turime galvoti irgi apie savo piliečius. Mūsų labai mažai, šalis maža ir jeigu nekontroliuojamas darbo jėgos antplūdis iš trečiųjų šalių, tai vieną kartą atsibusime – lietuviai išvyks iš Lietuvos, o čia atvyks kiti piliečiai“, – LRT radijui sakė K. Krupavičienė.
Ministerijos duomenimis, nuo 2023 metų vasario stebimas trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių dirbti, augimas. Jų pagrindinės kilmės šalys yra Uzbekistanas, Baltarusija, Ukraina, Kirgizija, Tadžikistanas, Kazachstanas.
Pagal šiems metams patvirtintą kvotą šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – tiek pat, kiek ir 2023 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jei ateitų diena X: ragina ligonines pasitempti ruošiantis krizėms1
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį paragino šalies gydymo įstaigas pasitempti ruošiantis karui ar ekstremalioms situacijoms. ...
-
Raudondvaryje rengiamas Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimas
Kauno rajone, Raudondvaryje, ketvirtadienį vyks Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimas. ...
-
Apie Kremliaus užmojį perbraižyti valstybės sienas jūroje: ne tokių gąsdinimų esame girdėję22
Lietuvai ir NATO naujokei Suomijai – naujas akibrokštas iš Rusijos. Jos valdžia vienašališkai nusprendė pakeisti savo sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje. Pagal rusų Gynybos ministerijos parengtą projektą, dal...
-
Kaip suvaldyti paniką skrydžio metu?1
Pasaulio žiniasklaida plačiai nušvietė košmarišką orlaivio skrydį iš Londono į Singapūrą. Dėl stiprios turbulencijos, į kurią pateko lėktuvas, vienas keleivis mirė, dar pusšimtis sužeisti. Įvykio liudininkai pa...
-
VRK: užsienyje balsuojančius rinkėjus balsavimo biuleteniai pasieks artimiausiu metu1
Užsienyje gyvenantiems rinkėjams, užsiregistravusiems balsuoti paštu, vokai su balsavimo biuleteniais išsiųsti praėjusią savaitę ir turėtų pasiekti juos artimiausiomis dienomis, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Rusų pranešimus dėl jūrinių sienų L. Kasčiūnas vadina geopolitinėmis konvulsijomis3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pranešimus apie Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija vadina geopolitinėmis konvulsijomis. ...
-
L. Kasčiūnas: pasienyje su Rusija, Baltarusija ketinama įrengti nuolatines fortifikacijas1
Pasienyje su Rusija ir Baltarusija planuojama įrengti nuolatines fortifikacijas – karinius įtvirtinimus, skirtus stabdyti galimą priešiškų pajėgų judėjimą. ...
-
Kokie orai ir stichijos laukia Lietuvos iki šio šimtmečio pabaigos?
Ekspertai pateikia prognozę, kokie orai ir stichijos laukia Lietuvos iki šio šimtmečio pabaigos. Esą šalyje artimiausiais dešimtmečiais daugės ir karščio bangų, ir tropinių naktų, augalų vegetacijos sezonas pailgės...
-
Vyriausybė pritarė Klaipėdos pietinio aplinkkelio projekto planavimui2
Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Klaipėdos pietinio aplinkkelio projekto planavimui. ...
-
Vyriausybė pritarė kariuomenės struktūros pokyčiams dėl divizijos, tankų bataliono įkūrimo1
Vyriausybė trečiadienį pritarė Principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimams, kuriuose kariuomenės struktūra papildoma siekiant joje sukurti naujus vienetus – pėstininkų diviziją, tankų batalioną. ...