- Martyna Pikelytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad smurtas prieš moteris kelia riziką demokratijos kokybei. Sudalyvavusi Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Moterų žmogaus teisės Lietuvoje 2023“ politikė pažymėjo, kad sprendžiant šią problemą Lietuvoje yra poreikis kalbėti apie esamų įstatymų korekcijas.
„Tai žinoma yra susiję su mūsų įstatymais ir galbūt su poreikiu kažką koreguoti juose“, – konferencijoje teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos nuomone, kova už moterų teises ir lyčių lygybę yra neatsiejamos nuo demokratijos.
„Kuomet yra pažeidžiamos moterų teisės, tai yra paskutinis pavojaus signalas demokratijai, todėl kovodami už lyčių lygybę, už moterų teises mes stipriname demokratiją“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad kai kuriose srityse Lietuva jau yra padariusi pažangą.
„Nuo šių metų vasaros įsigaliojęs arešto orderis, tiems atvejams, kai smurtas artimoje aplinkoje yra, tai žingsnis į priekį. Mokyklose nuo šio rudens dėstomas mokslu pagrįstas lytinis ugdymas, pasiruošimo gyvenimui programa, Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos“, – komentavo ji.
Visgi, V. Čmilytė-Nielsen pridūrė, kad nors pažanga padaryta, tačiau kiekviena iniciatyva buvo sulaukusi didelio pasipriešinimo ir aštrių prieštaravimų.
„Kiekvienas šis žingsnis susidūrė su daug pasipriešinimo, (buvo – ELTA) diskusijų, aštrių prieštaravimų, tai yra labai sudėtingi žingsniai“, – sakė politikė.
Lietuvoje smurto atvejų daugėja
Vilniaus moterų namų pristatytos statistikos duomenimis, 2022 m., lyginant su 2021 m., užregistruota 26,6 proc. daugiau sunkių sveikatos sutrikdymų, nuo 21 iki 25 proc. išaugo nužudymų artimoje aplinkoje atvejų skaičius, seksualinės prievartos nusikaltimo atvejų padaugėjo 29 proc.
Pradėjus veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, nuo 2023 metų liepos iki spalio mėnesio pabaigos policijoje jau registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Po atlikto pavojaus rizikos vertinimo skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių.
Kovotojos už moterų teises mano, kad problema slypi įstatymuose
Vilniaus moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskienė teigė, kad dabartiniai įstatymai yra pernelyg neutralūs lyčiai. Jos nuomone, sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą būtina išskirti smurtavimo prieš vaikus bei moteris klausimą.
„Jeigu norime ne imituoti, bet įveikti smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje, turime peržiūrėti įstatymus, jie turi būti lyčiai specifiški, turi būti aiškiai įvardyta, kad yra vyrų smurtas prieš moteris ir vaikus ir tam turi būti atitinkamos bausmės“, – komentavo ji.
„Latvija ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo. Lietuva pasilieka tarp 5 ES valstybių: Bulgarija, Slovakija, Čekija, Vengrija, moterų žmogaus teisių atžvilgiu nėra pati geriausia kaimynystė ir turime padėti visas galimas pastangas iš jos ištrūkti ir prisijungti prie senų demokratijų, kurios nemato problemos ratifikuoti konvenciją ir suaktyvinti smurto prieš moteris veikimo procesus“, – pridūrė Vilniaus moterų namų vadovė.
Jos nuomonei pritarė Vytauto Didžiojo universiteto lektorė dr. Zuzana Vasiliauskaitė. Pastaroji sako, kad įstatymo redakcija kelia nerimą.
„Kelia nerimą naujoji apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija, kurioje, deja, specializuotos pagalbos koncepcija yra keičiama, bandoma pririšti prie socialinių paslaugų“, – dėstė ji.
„Įstatyme yra užfiksuotos žalingos nuostatos apie tai, kad pagalbą gali teikti bet koks juridinis vienetas, registruotas Europos ekonominėje erdvėje. Tai gali būti asmenys, kurie nesupranta mūsų kultūrinio konteksto, teisinės sistemos ir jie negalėtų teikti pagalbos. Manau, kad tai yra valstybės lėšų švaistymas“, – tęsė Z. Vasiliauskaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kaune į Nemuną bus nuleista didžiausia barža Baltijos šalyse1
Antradienį Kaune į Nemuną bus nuleista didžiausia Baltijos šalyse barža, skirta vidaus laivybai. ...
-
Seimui bus pateiktas pasiūlymas dėl nemokamos teisinės valstybės pagalbos
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė antradienį ketina pateikti parlamentui įstatymo pataisas, numatančias galimybę valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudoti visiems sunkią negalią turintiems žmonėms, ...
-
Seimui bus pasiūlyta 2027-uosius metus paskelbti Memorialinių muziejų metais
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis antradienį ketina pasiūlyti parlamentui paskelbti 2027-uosius metus Memorialinių muziejų metais. ...
-
Pirmąkart Lietuvoje organizuojamas Pilietiškumo egzaminas1
Antradienį, Pilietinio pasipriešinimo dieną, pirmąkart Lietuvoje organizuojamas nacionalinis žinių patikrinimo konkursas – Pilietiškumo egzaminas. ...
-
Gegužės 14-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 14-oji, antradienis, 20 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 5.15 val., leidžiasi 21.16 val. Dienos ilgumas 16.01 val. Mėnulis (jaunatis) leidžiasi 3.07 val., teka 10.33 val. Vardadieniai: Bonifacas, Gintaras, Gintarė, Motiejus, Teisutis, Vi...
-
Kaip išsikviesti pagalbą, jei išsikrovė telefonas?
Bendrojo pagalbos centro (BPC) duomenimis, atšilus orams, net keliais tūkstančiais padaugėja skambučių, prašančių pagalbos. Kaip išsikviesti pagalbą, jei negalite kalbėti ar pokalbio metu nutrūko ryšys? Ar sulauktume pagal...
-
Dešimtys tūkstančių lietuvių naudoja ne savo sklypus: ar neteks perstumdyti ištisų kaimų?3
Dešimtys tūkstančių lietuvių gyvena arba kitaip naudojasi sklypais, kurių ribos nebeatitinka naujausių žemėlapių registruose. Anot Registrų centro, privaloma atlikti naujus matavimus. Tačiau Aplinkos ministerija teigia, kad tokios prievolės ...
-
NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių11
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Lietuvių kūrėjo „Portalas“ Dubline ir Niujorke sukėlė chaosą: vieni mezgė ryšius, kiti krėtė pokštus
Benedikto Gylio futuristinė skulptūra „Portalas“, prieš kelerius metus sujungusi Vilniaus ir Liublino miestus, dabar, atrodo, populiarėja visame pasaulyje. Gegužės 8 d. interaktyvi skulptūra sujungė Niujorką (JAV) ir Dubliną (Airija...