- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje yra vos vienas žmogus su regos negalia, kuris naudojasi šuns vedlio pagalba. Priešingai nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, šalyje tokio keturkojo parengimo kaina nėra subsidijuojama. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės, šuo vedlys – prabangos prekė, tačiau neregių asociacija tikina, jog tai yra būtinybė nereginčiam žmogui.
Nuo cukrinio diabeto komplikacijų ir silpno regėjimo kenčianti Ieva Krivickaitė dabar jaučiasi drąsiau, nes jau beveik metus kelią jai rodo keturkojė vedlė Fėja.
„Eidama gatve pradėjau išsitiesti, nes galiu pasitikėti, žinau, kad mane nuves ten, kur reikia, kad nuves saugiai, ko nebūdavo, kai eidavau viena su baltąja lazdele“, – teigė gerumo fondo „Ne apie mane“ įkūrėja I. Krivickaitė.
Lietuva, priešingai nei kitos Europos šalys, vedlių paruošimo nesubsidijuoja. Šunų įsigijimo, rengimo ir priežiūros išlaidas turi padengti patys asmenys su regos negalia.
„Jau yra žingsnis į priekį, kad Lietuvoje turime pirmą žmonių padovanotą šunį vedlį, kad visuomenė šviečiama, kad apie tai kalbame, kad neregiai pradeda apie tai svajoti“, – tikino I. Krivickaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
I. Krivickaitės keturkojė buvo dresuota Latvijoje ir šiuo metu yra vienintelis šuo vedlys Lietuvoje. Toks šuo kainuoja 25 tūkst. eurų.
„Žmogui su regos negalia, kuris ir taip yra socialiai pažeidžiamas, rasti 20 arba 25 tūkst. eurų šunio įsigijimui – ypatingai sunku“, – sakė aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Karvelis.
Šuns vedlio įstatymas Lietuvoje įsigaliojo tik nuo šių metų. Taip buvo sudaryta galimybė su tokiu keturkoju judėti tiek viešojoje, tiek privačioje erdvėje.
Šalyje šiuo metu yra viena mokykla, planuojanti rengti šunis vedlius ir vykdyti jų priežiūrą. Bet kol nėra finansavimo keturkojų rengimui ir juos įsigyti gali tik vienetai, įstaiga negali būti akredituota.
„Kompetencijų prasme esame tam pasiruošę, atsiremiame tik į finansavimo stygių“, – tikino tarnybinės šunininkystės klubo vadovas Vaidotas Glodenis.
Šuo vedlys yra ruošiamas dvejus metus, o šunį parengęs specialistas jį prižiūri visą gyvenimą. Tai, jog keturkojį galima įsigyti tik užsienyje, apsunkina priežiūros procesą.
„Jei iškils kažkokia problema, bus sudėtinga, nes iš Vokietijos instruktoriui atvažiuoti yra didžiuliai kaštai“, – kalbėjo V. Glodenis.
Kadangi Lietuvoje I. Krivickaitė vienintelė naudojasi šuns vedlio pagalba, panašu, lietuviams trūksta žinių apie jų darbo specifiką.
„Didžiausia problema – mažus vaikus auginantys tėvai, kurie mato mielą šunį ir jų vaikas nori jį pakalbinti, paglostyti, o aš neleidžiu to daryti, nes tiesiog tai yra šuo, kuris dirba, kuris nėra žaidimams. Aš su juo nežaidžiu ir nesimyluoju, nors to norėčiau“, – pasakojo I. Krivickaitė.
Kol kas tai – prabangos, bet ne bazinio būtinumo prekė arba pagalbos priemonė asmeniui su negalia.
Pasak viceministrės, pirmiausia reikia įvertinti, kokios paslaugos atlieptų asmenų su negalia poreikius.
„Kol kas tai – prabangos, bet ne bazinio būtinumo prekė arba pagalbos priemonė asmeniui su negalia. Bet tikrai ateityje, formuojantis poreikiui, formuojantis dresiruojančių organizacijų buvimui, tai galėtų būti dalinai finansuojama“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė J. Jakštienė.
Vis dėlto, diskusijos dėl šuns vedlio finansavimo vyksta lėtai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pabradėje tarnybą pradėjo dešimtoji JAV pajėgų rotacija
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje įvyko Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rotacinių pajėgų batalionų vienetų pasikeitimo ceremonija. ...
-
Jei ateitų diena X: pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos mėnesiui
Susidūrus su karo grėsme, pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos vienam mėnesiui, nors siekiama, kad jų pakaktų trims. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), geriausia situacija didmiesčiuose. Ko trūksta labiausiai ir i&sc...
-
Apklausa: 14 proc. žmonių dar žiūri rusiškas programas8
Dauguma Lietuvos gyventojų nepasigenda rusiškų televizijų programų, bet 14 proc. jas dar žiūri, rodo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu atlikta apklausa. ...
-
Šaulių sąjungos stovyklose vasaros daugiau nei 6 tūkst. vaikų
Kasmet vis daugiau vaikų savo atostogas leidžia Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) organizuojamose vasaros stovyklose. Šiais metais šauliai užims rekordiškai daug vaikų – vasarą vyks beveik 60 stovyklų, kuriose stov...
-
Lietuvių tautosakos institutas kreipiasi į valstybės vadovus: prašo stabdyti ministerijos savivalę2
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) atviru laišku kreipiasi į šalies vadovus dėl esą instituto ir jo vadovės Aušros Martišiūtės-Linartienės atžvilgiu taikomo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ...
-
Vilniuje – kaltųjų paieškos: bijo ilgesniam laikui palikti automobilius požeminiame garaže
Vilniuje – kaltųjų paieškos. Vieno požeminio garažo savininkai skundžiasi dėl itin prastos jo būklės. Esą vieną dieną jis gali tiesiog sugriūti. Bijoma net ilgesniam laikui palikti automobilius. Patys vairuotojai piktinasi garažų ben...
-
Vienuoliktos klasės neturinčios mokyklos galės išlaikyti gimnazijos statusą
Vienuoliktos arba trečios gimnazijos klasės neturinčios gimnazijos galės išlaikyti savo statusą, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). ...
-
Seime įvyko pirmosios tokios pratybos: po pranešimų apie oro pavojų žmonės evakuoti į priedangą1
Antradienį Seimo rūmuose surengtos pirmosios oro atakos pavojaus pratybos. ...
-
Klaipėdoje daugėja kintamųjų kelio ženklų: žadama įrengti ir dar vienoje gatvėje2
Kai kuriose uostamiesčio gatvėse ir apskritai keliuose galima pastebėti įspėjamuosius kelio ženklus su juose kintančia informacija. Tokie ženklai mieste įrengti jau ne vienoje vietoje, o kitais metais elektrinius ženklus su besikeičiančia informaci...
-
Ukrainiečius apgyvendinusiems vilniečiams išmokėta 3,9 mln. eurų kompensacijų
Per dvejus metus ukrainiečius apgyvendinusiems vilniečiams išmokėta 3,9 mln. eurų kompensacijų, antradienį pranešė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“. ...