Quantcast

Sukčių pinigų viliotinis: kaip nepasimauti?

Neseniai nuskambėjo didelio masto sukčiavimo atvejis, kai iš „Kauno energijos“ buvo išviliota daugiau nei 310 tūkst. eurų. Tačiau nuo sukčių nukenčia ne tik įmonės, bet ir gyventojai.

Įvairūs būdai

Nors vis dar pasitaiko atvejų, kai apgavikai ateina į namus ir taip iš žmonių išvilioja pinigus, dabar didžiausias nusikaltimų skaičius padaromas internete ir per skambučių centrus. Dažnai žmonės susigundo greitu uždirbiu, tačiau lieka be pinigų.

„Šiuo metu labiausiai paplitę sukčiavimai, susiję su daiktų pirkimu. Internete sukčiaujant nereikia fizinio kontakto susitinkant su žmogumi, tačiau asmuo turi pateikti informaciją apie save, įvesti duomenis ar leisti, kad į jo telefoną ar kompiuterį būtų įdiegta programa, per kurią blogiukai gali valdyti duomenis, matyti prisijungimus ar kitas operacijas.

Internete netikrais skelbimais ar puslapiais galima pasiekti didelę žmonių auditoriją. Žinoma, yra ir vadinamieji skambučių centrai. Iš jų dažniausiai skambina kitos šalies gyventojams ir ieško patiklių žmonių, kurie nori greitai užsibirbti“, – pastebėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksejus Gubenka.

Pareigūnas dienraščiui vardijo ir kitus populiarius sukčiavimo būdus, kai vartotojai gauna žinutes neva iš banko, pašto ar kitų institucijų atstovų. Tuomet prašoma paspausti ant nuorodos, įvesti duomenis, sumokėti už tariamą baudą, atsiimti paštomate siuntą, kurios asmuo neužsisakė, ir pan.

„Būna ir sudėtingesnių atvejų, kai padirbami interneto puslapiai, naudojamos reklamos, esą įžymūs žmonės praturtėjo ar buvo sulaikyti dėl kokių finansinių nusikaltimų. Tokiais atvejais būna nuorodos, kur reikia suvesti elektroninio banko, kortelių duomenis, telefono numerius, ir sukčiai patys pradeda skambinti. Dažniausiai sukčiai rusų kalba siūlo investuoti į kriptovaliutas, akcijas. Būna net specialiai sukuriama puslapių, kuriuose nurodoma, neva užbirbama grąža, kartais net dalis pinigų grąžinama, neva tai uždirbtas pelnas.

Tačiau jei žmogus nori pasiimti visą sumą, tada sukčiai prašo sumokėti neva toje šalyje galiojančius mokesčius, pavyzdžiui, žmogus uždirbo 300 tūkst. eurų, bet reikia sumokėti 20 proc. nuo sumos. Nukentėjusieji neretai skolinasi pinigų tam mokesčiui, ima kreditą, bet to tariamo uždarbio taip ir negauna. Yra labai daug netikrų kriptovaliutų, kurios naudoja bitkoino pavadinimą, tačiau realiai jos sukurtos specialiai vilioti pinigams vilioti“, – apie tai, kad tas pats asmuo dažnai sukčiams ne per kartą, o per kelis perveda dideles pinigų sumas, pasakojo A. Gubenka.

Jis atkreipė dėmesį, kad žmonės dažniausiai nieko nesupranta apie investavimą, tad sukčiai siūlo įsidiegti programėles, kuriose esą galės matyti augantį pelną. Taip pat siūlo gyventojų pinigus investuoti už juos ir taip esą atlikti profesionalius veiksmus, kad pinigai uždirbtų didelę grąžą.

„Įdiegus programėles, sukčiai gali matyti, kiek asmuo turi sąskaitoje pinigų ir ją ištuštinti. Būna, kad žmogus nori parduoti prekę, sukčiai paprašo sumokėti už siuntimą. Kartais asmuo už tokią paslaugą sumoka ir 1,5 tūkst. eurų. Žinoma, gali būti, kad žmogus turi atsiskaitymų per banką dienos limitą. Jį viršijus, bankas stabdo tolesnius mokėjimus“, – nurodė Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas.

Žinoma, išlieka ir vadinamosios meilės apgavystės, kai dažniausiai moterys įsimyli vyrą, su kuriuo bendravo internetu, galbūt buvo susitikę ir gyvai. Tokiais atvejais vyrai sukuria įvairių istorijų, kad jiems reikia pinigų, tačiau kai moteris juos perveda, vyras dingsta.

Atvejai: vien A. Gubenko vadovaujamas skyrius pernai atliko 23 ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo, kai bendrai išviliota suma siekia 1,6 mln. eurų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pakartotinė apgavystė

A. Gubenka pažymėjo, kad jei gyventojas kartą nukentėjo nuo sukčių, tikėtina, jis nukentės ir dar kartą, nes yra sukurti sukčių centrai.

Pavyzdžiui, jei asmuo prarado pinigus per netikras investicijas, jam gali paskambinti kiti sukčiai ir pasiūlyti neva teisines paslaugas, kurios padės atgauti prarastus pinigus. Tokiais atvejais nurodoma, kad paslaugos – mokamos. Tam, kad būtų sudarytas stipresnis įspūdis apie teisinės pagalbos efektyvumą,  pridedama įvairių netikrų komentarų, atsiliepimų, kaip neva pavyko iš sukčių atgauti prarastas santaupas.

„Sukčiai yra geri psichologai. Jie žino, kad žmogus prarado pinigus, pasisiūlo padėti, nurodo, kad jų paslaugos kainuoja, tarkim, 10 tūkst. eurų. Tada žmogus ant sukčių kabliuko užkimba antrą kartą, nes jei jis turi pinigų, nori atgauti prarastus ir vėl sumoka dideles sumas sukčiams. Buvo ir tokių atvejų, kai žmogus antrą kartą sukčiams pervedė net didesnes sumas nei pirmą kartą, nes patikėjo, kad jie gali padėti“, – teigė A. Gubenka.

Tokiais atvejais žmonės nepatikrina, kada sukurtas interneto puslapis, ar paslaugą teikianti įmonė kur nors registruota ir pan.

Verslas nukenčia kitaip

Portalas 15min.lt skelbė, kad iš bendrovės „Kauno energija“ buvo išviliota daugiau kaip 310 tūkst. eurų. Kalbama, kad įmonės buhalterė patikėjo finansų konsultantu prisistačiusiu asmeniu, kuris teigė, kad, investavus į kriptovaliutas, pavyks uždirbti.

A. Gubenka apie šį atvejį negalėjo komentuoti, nes dar vyksta ikiteisminis tyrimas. Tačiau pareigūnas vardijo būdus, kaip pinigai viliojami iš verslininkų. Čia sukčiai taip pat turi savų schemų.

„Taikiniu tampa asmenys, galintys pervesti pinigus, – buhalteriai, įmonių vadovai ir pan. Žala siekia vidutiniškai 20–300 tūkst. eurų. Jei įmonė mažai investuoja į kibernetinį saugumą, įsilaužiama į jų serverius, sukčiai išanalizuoja elektroninius laiškus ir, jei vyksta koks pirkimo sandoris,  partneriams išsiunčiami laiškai apie pasikeitusius rekvizitus. Dažnai net nepaskambinama į įmonę ir pinigai pervedami į kitas sąskaitas“, – sakė pašnekovas.

Nemažai sukčiavimo atvejų susiję ir su atidėtais mokėjimais, kai gaunami užsakymai, o sukčiai, pasinaudoję duomenimis, pasisavina tuos pinigus. Dažniausiai pinigai nukeliauja į užsienio valstybėse sukurtas sąskaitas.

„Būna atvejų, kai buhalteriai turi tam tikrą limitą, kurį gali sumokėti be vadovo žinios, tada sukčiai juos asmeniškai apgauna“, – pridūrė A. Gubenka.

Dideli praradimai

Pernai Kauno apskrityje nuo sukčių nukentėjo apie 500 žmonių, panašus skaičius nukentėjusių yra ir vyrų, ir moterų. Dažniausiai sukčiai apgavo 33–39 metų žmones, tačiau kitose amžiaus kategorijose taip pat gana dažnai pasitaiko nukentėjusių nuo sukčiavimo.

„Mūsų padalinyje pernai buvo 23 (aštuoni jų, kai pinigai išvilioti iš įmonių, – red. past.) ikiteisminiai tyrimai, kur nuo sukčiavimo nukentėję asmenys iš viso prarado 1,6 mln. eurų. Tai pinigai, kurių žmonėms nepavyko atgauti, nes jei asmuo apgaunamas ir kreipiasi į banką, dalį pinigų galima atgauti, nes bankai sustabdo operacijas, momentiniai mokėjimai įšaldomi. Tačiau tas grynasis nuostolis iš tiesų įspūdingas“, – „Kauno dienai“ komentavo A. Gubenka.

Finansinė higiena

Siekiant neužkibti ant sukčių kabliuko, būtina neprarasti budrumo ir laikytis tam tikros finansinės higienos.

Jei skamba per daug gerai, kad tai būtų tiesa,  dažniausiai tai ir bus netiesa.

„Reikia suprasti, kad didelis pelnas per trumpą laiką neatsiranda iš niekur. Jei skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, dažniausiai ir bus netiesa“, – teigė A. Gubenka.

Pareigūnas atkreipė dėmesį, kad žmonės neturėtų pasitikėti asmenimis, kurie paskambinę iš karto siūlo investuoti, mat kiekviena savo reputaciją gerbianti oficiali finansų įstaiga niekada dėl to neskambins. Be to, Lietuvos banko puslapyje yra išvardytos finansinės institucijos, kurios turi tokios veiklos licenciją. Čia galima rasti ir nepatikimų kriptovaliutų pardavėjų sąrašą.

„Reikia domėtis, kur investuoji, ir nedaryti sprendimų spontaniškai“, – kaip nuraminti didelio ir greito pelno emocijas, patarė A. Gubenka.

Be to, būtina keisti slaptažodžius, nenaudoti tų pačių skirtingose paskyrose. Taip sukčiams bus sudėtingiau prieiti prie žmogaus duomenų ir jais pasinaudoti. Žinoma, asmuo turi neatskleisti kitiems prisijungimo prie elektroninio banko, „Smart ID“ kodų, mokėjimo kortelių numerių ir pan.

Jei jau apgavo

Vis atsiranda naujų sukčiavimo schemų, tad žmonės gali prarasti budrumą, tačiau A. Gubenka pažymėjo, kad apie prarastus pinigus būtina kalbėtis su artimaisiais, pranešti apie tai policijai.

„Nėra jokios gėdos, jei žmogų apgavo, nes būna, kad žmonės nenori apie tai kalbėtis, delsia pranešti. Tada sudėtingiau ir atgauti pinigus. Jei žmogų jau apgavo, pirmiausia reikia skambinti į banką ir pranešti, kad buvo išvilioti pinigai. Taip bankas galės pristabdyti mokėjimus. Tada reikia kreiptis į policiją“, – nurodė pareigūnas.

A. Gubenka pažymėjo, kad apie sukčiavimą būtina pranešti ne tik tada, kai jau prarasti pinigai, bet ir tais atvejais, kai sukčiai bandė tai padaryti, bet jiems nepavyko. „Net nepavykę sukčiavimo bandymai policijai padeda užkirsti kelią, kad ateityje tai nepasikartotų, nebūtų sukurti nauji puslapiai ir pan. Be to, reikia rinkti visus įrodymus, o ne spontaniškai ištrinti sukčių žinutes. Tai padeda nustatyti sukčius ir atgauti prarastus pinigus“, – teigė pareigūnas.

Be to, apie įtartinus kvietimus investuoti, mokėti pinigus, galima pranešti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro puslapyje www.nksc.lt, skiltyje „Pranešti“. Ten tereikia nukopijuoti sukčių sukurtą nuorodą, trumpai nurodyti problemą ir specialistai ją patikrins. Čia apie galimus sukčiavimo atvejus galima pranešti ir anonimiškai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tam "nu"

tam "nu" portretas
Jei tamsta vis laukiat siuntos iš Amerikos kaip laimėjimo loterijoje - tada taip, spauskite nuorodas. Aš asmeniškai neskaidydamas trinu visus sms ir el. laiškus, kurie kažką siūlo.

Anonimas

Anonimas portretas
Tik grynieji pinigai - tikri. Ypač pseudo-karo - kokios nors valdančiųjų TS-LKD-TSKP-liberkanapiųsamanės prasimanytos ypatingos padėties atvejais.

aha

aha portretas
brangieji,na jus nesvaikite apie jokia investiciju graza,o jei jau taip kvailai investuojate,tada dalintis reiks,tik be grazos,be palukanu.....a....
VISI KOMENTARAI 30

Galerijos

Daugiau straipsnių