- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą pastaraisiais metais atvyko keliasdešimt tūkstančių užsieniečių. Palyginti su kitomis Europos šalimis, tai – labai maži skaičiai. Net su ta pačia Lenkija, kur darbuotojų iš užsienio – daugiau nei milijonas. Problema, kuri nuolat pastebima – net ir kelis metus Lietuvoje gyvenantys migrantai nesimoko lietuviškai. Nelabai yra kur tą padaryti, tai kainuoja ir užima laiko. Liberalų Seimo narys Andrius Bagdonas siūlo išeitį – metams sumažinti mokesčius atvykėliams, jeigu jie išlaiko lietuvių egzaminą.
Plačiau šia tema kalbėjo Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
– Ar tai gera idėja?
– Sakyčiau, kad tai – puiki idėja. Mes tokią idėją generavome maždaug prieš dešimt metų. Matėme, kaip kitos šalys pritraukia talentus, specialistus. Tikrai ne iš dangaus nukrito ši idėja. Ji taikoma plačiai pasaulyje. Užsieniečiai turi mokėti lietuvių kalbą, ypač tie, kurie dirba tokiose kritinėse srityse. Jie turi pereiti prie tos kultūrinės integracijos. Aš nelabai įsivaizduoju, jeigu žmonės dirba rimtose įmonėse ir nemoka kalbėti lietuviškai.
Užsieniečiai turi mokėti lietuvių kalbą, ypač tie, kurie dirba tokiose kritinėse srityse.
– Kas dar pasaulyje taiko tokią idėją?
– Pietryčių Azijos valstybės. Visų dabar tikrai neprisimenu, bet mes kalbam apie patį principą. Jeigu iš tikrųjų būtų politinė valia principui pritarti, tai mes labai greitai pritartume. Ir kiek kitos valstybės sudaro gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų.
– Kodėl reikia taikyti lengvatą? Iš principo, užsieniečiai turėtų norėti mokytis lietuvių kalbos, jeigu jie čia gyvena ir dirba. Taip pat ir karo pabėgėliai.
– Atskirkim ukrainiečius. Jie prilyginti beveik Lietuvos gyventojams, darbuotojams. Mes kalbam apie tam tikras šalis, kurių žmonės mums labai įdomūs, kurie kuria didelę vertę. Aš manau, kad valstybė nuo to nei kiek nenukentėtų, nes jų sukuriama vertė būtų didesnė už tą, kurią mes gautume iš GPM.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Lietuva labai norėtų, kad atvyktų žmonės iš Japonijos, Australijos, JAV. Bet taip nėra. Tai – retenybė. Dažniausiai atvyksta iš Centrinės Azijos: Uzbekistano, Tadžikijos, Kirgiztano, Pakistano, Indijos. Šie žmonės taip pat nemoka lietuvių kalbos. Kaip suprantu, A. Bagdonas kalba būtent apie šiuos asmenis. Kaip juos išmokyti kalbėti lietuviškai?
– Aš nelabai sutikčiau su šia nuostata. Nemanau, kad A. Bagdonas irgi laikosi tokios nuostatos. Žmonės iš Vidurinės Azijos čia tikrai nesimokys. Jie atvažiuoja laikinai, kad užsidirbtų pinigų ir juos išvežtų. Indijoje daug tokių, kurie Lietuvoje dirba ir norėtų dirbti. Jeigu žiūrėtume proporcingai, tai tų šalių gyventojai sukūrė daugiausiai įmonių toje pačioje Amerikoje. Tų šalių žmonės mums įdomūs. Žiūrėčiau skeptiškai, kad čia daug atvažiuotų iš Australijos, Japonijos. Japonija – vien dėl ryškių kultūrinių ypatybių, o Australija, ko jiems čia važiuoti?
– Tai jūs sakote, kad ši lengvata padėtų žmonėms iš trečiųjų šalių išmokti kalbėti lietuviškai? Kaip tai turėtų veikti?
– Tai nėra sudėtinga. Žinoma, reikės padirbėti ties šituo. Manau, kad jiems bus lengva integruotis, nes puikiai ir anglų kalbą moka. Tai naudinga ir mums. Galėtume su tomis šalimis užmegzti ryšius. Tą labai sėkmingai daro Danija, bet jie tą daro per visą švietimo sistemą. Jie moka Kinijai dideles stipendijas, sukuria tam tikras studijų programas, kurios integruotos į Danijos ekonomiką. Jie ne per GPM, o per galimybę kinams nemokamai studijuoti Danijoje ir Danijos studentams – Kinijoje. Prasideda toks valstybių sujungimas. Mes visada sakėm, kad Indija mums – labai įdomi, bet Indijoje buvo panaikintas kontaktinis centras, per kurį buvo galima atrinkti žmones. Nesuprantu, kodėl. Man tada valstybės politika – visiškai neaiški. Ir aš manau, kad geras A. Bagdono pasiūlymas neįgaus kūno. Bent jau šitoje kadencijoje.
– Kodėl? Seimo nariai bus skeptiški?
– Todėl, kad dabar didelė baimės atmosfera. Apskritai, kas iš ten atvykę, tai čia jiems asocijuojasi su Vidurine Azija. Aplink ir Pakistanas, ir Indija, ir visos kitos šalys. Baimės sektorius labai didelis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atkreipia dėmesį į problemas dėl vaikų: į tai nereaguoti – tiesiog nusikaltimas!
Gegužės trečiąjį penktadienį pirmą kartą Lietuvoje minint Vaiko dieną, politikai atkreipia dėmesį į neformalųjį švietimą ir jo finansavimo problemas. Šia proga surengtoje konferencijoje Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas ...
-
Sostinės centre – žaliųjų protesto akcija: ragina Vyriausybę priimti ryžtingus sprendimus1
Penktadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, minint Vaiko dieną, vyko protesto akcija-performansas „Nesu**kite vaikų ateities!“. Vyriausybė, delsdama priimti ryžtingus sprendimus, leisiančius transporto sektoriuje iki 2030 metų 41 ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...
-
Jaunimas neraštingumas – tik mitas?1
„Mokslininkai, ką nors teigdami, remiasi tyrimų rezultatais, o raštingumas Lietuvoje, kad ir kaip paradoksalu, beveik netirtas. Todėl drąsiai teigti, kad mūsų visuomenės raštingumas gerėja arba blogėja, neįmanoma“, – t...
-
Užsienio ambasados reiškia paramą LGBT bendruomenei, tikisi civilinės sąjungos įteisinimo11
Užsienio atstovybių ambasadoriai Lietuvoje, minint tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną, reiškia paramą Seime sunkiai kelią besiskinančiam Civilinės sąjungos projektui. ...
-
„Juodųjų dėmių“ keliuose mažėja, bet tose vietose vis dar žūsta žmonės: kur jų daugiausia?
Šalies keliuose sumažėjo vadinamųjų juodųjų dėmių. Tačiau per pastaruosius ketverius metus tose vietose vis tiek žuvo dvylika žmonių. O ekonominė žala siekia milijonus eurų. ...
-
Apklausa: translytį savo vaiką palaikytų ketvirtadalis lietuvių28
Sužinoję apie savo vaiko translytiškumą, jam palaikymą išreikštų 25 proc. lietuvių, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta apklausa. ...
-
I. Skuodienė: šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 600 iš Ukrainos be tėvų atvykusių vaikų
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą be tėvų atvyko daugiau nei 3400 kitų asmenų lydimų vaikų. Šiemet šalyje jų likę kiek daugiau nei 600, sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) vadovė Ilma Skuodienė. ...
-
Eismo informacijos centras: šalies keliai – sausi, eismo sąlygos geros
Eismo informacijos centras praneša, kad Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos sausos, be žymesnių kritulių, eismo sąlygos geros. ...