- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienio vakarą pranešta, kad eidamas 73-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Rimas Tuminas. Aiškėja daugiau jo mirties aplinkybių.
Režisierius pastaraisiais metais dirbo Izraelyje, Italijoje. Jis sirgo onkologine liga.
Menininkas mirė po dešimtmetį trukusios kovos su plaučių vėžiu.
Pasak Maskvos Vachtangovo teatro, kuriame R. Tuminas dirbo meno vadovu iki 2022 metų kovo, direktoriaus Kirilo Kroko, režisierius mirė vienoje iš Italijos klinikų reanimacijos palatoje.
Kaip skelbia portalas 15min.lt, neseniai R. Tuminas su žmona ir dukra darbo reikalais keliavo į Italiją, tačiau po skrydžio atsidūrė ligoninėje. Nors iš pradžių režisieriau savijauta buvo nebloga, tačiau antradienį, trūkus kraujo krešuliui plaučiuose, jo būklė smarkiai pablogėjo, o kovo 6 d. vakare R. Tumino gyvybė užgeso.
15min.lt žiniomis, atsisveikinimas su režisieriumi turėtų vykti jo įkurtame Vilniaus Mažajame teatre.
R. Tuminas buvo vienas Vilniaus mažojo teatro steigėjų, 1994 metais jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Jis daugiau nei dešimtmetį yra dirbęs Rusijoje, gavęs šios šalies apdovanojimų.
Kaip skelbia Vilniaus mažasis teatras, R. Tuminas 1974-aisiais baigė TV režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabartinė Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1978-aisiais baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje.
1979-1994 jis dirbo režisieriumi ir vyriausiuoju režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabartinis Lietuvos nacionalinis dramos teatras), vėliau metus jam vadovavo.
1990-aisiais jis įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą, iki 2022-ųjų buvo jo meno vadovas.
Jis nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje.
R. Tuminas pastatė daugiau nei 60 spektaklių pagal Rusijos, Lietuvos kitų šalių dramaturgų kūrinius, tarp jų – V. Kukulo ir R. Tumino „Čia nebus mirties“, Antono Čechovo „Vyšnių sodą“, „Dėdę Vanią“ „Žuvėdrą“, „Tris seseris“, Bertoldo Brechto „Galilėjų“, „Nusišypsok mums, Viešpatie“ pagal rašytoją Grigorijų Kanovičių, Michailo Lermontovo „Maskaradas“, Williamo Shakespeare’o „Romeo ir Džuljetą“, Nikolajaus Gogolio „Revizorių“, Samuelio Becketto „Belaukiant Godo“, Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ ir „Mistrą“, Johano Wolfgango Goethe’s „Faustą“, Henriko Ibseno „Šmėklas“ ir kitus.
Jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose: JAV, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Kinijoje, Rumunijoje. Daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose.
2007 - 2022 metais R. Tuminas Maskvoje ėjo Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovo pareigas, 2021-aisiais jis pelnė Rusijos vyriausybės kultūros premiją, tačiau pasitraukus iš šio teatro vadovo pareigų po Rusijos invazijos į Ukrainą, 2022-aisiais ji buvo atšaukta. Režisierius yra dukart pelnęs svarbiausią Rusijos teatro apdovanojimą – Auksinę kaukę.
Dėl savo pasisakymų Rusijos žiniasklaidai 2021-aisiais režisierius buvo sulaukęs kritikos, tuomet duodamas interviu Rusijos televizijai R. Tuminas pareiškė nesureikšminantis Lietuvos okupaciją lėmusio Motolovo ir Ribentropo pakto bei nelaikantis rusų okupantais.
Lietuvoje kilus pasipiktinimui dėl tokios menininko pozicijos, R. Tuminas tuomet tai pavadino prieš jį įvykdyta provokacija, sakydamas, kad paskelbta tik dalis jo žodžių, bei sakė paprašęs televizijos paneigimo su pilnu interviu įrašu bei tekstu.
Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą Ukrainoje, Vilniaus mažasis teatras su teatro įkūrėju ir meno vadovu R. Tuminu nutraukė darbo sutartį, pats režisierius skelbė jau anksčiau pasitraukęs ir iš pareigų J. Vachtangovo teatre.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kaune į Nemuną bus nuleista didžiausia barža Baltijos šalyse3
Antradienį Kaune į Nemuną bus nuleista didžiausia Baltijos šalyse barža, skirta vidaus laivybai. ...
-
Seimui bus pateiktas pasiūlymas dėl nemokamos teisinės valstybės pagalbos
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė antradienį ketina pateikti parlamentui įstatymo pataisas, numatančias galimybę valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudoti visiems sunkią negalią turintiems žmonėms, ...
-
Seimui bus pasiūlyta 2027-uosius metus paskelbti Memorialinių muziejų metais
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis antradienį ketina pasiūlyti parlamentui paskelbti 2027-uosius metus Memorialinių muziejų metais. ...
-
Pirmąkart Lietuvoje organizuojamas Pilietiškumo egzaminas2
Antradienį, Pilietinio pasipriešinimo dieną, pirmąkart Lietuvoje organizuojamas nacionalinis žinių patikrinimo konkursas – Pilietiškumo egzaminas. ...
-
Gegužės 14-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 14-oji, antradienis, 20 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 5.15 val., leidžiasi 21.16 val. Dienos ilgumas 16.01 val. Mėnulis (jaunatis) leidžiasi 3.07 val., teka 10.33 val. Vardadieniai: Bonifacas, Gintaras, Gintarė, Motiejus, Teisutis, Vi...
-
Kaip išsikviesti pagalbą, jei išsikrovė telefonas?1
Bendrojo pagalbos centro (BPC) duomenimis, atšilus orams, net keliais tūkstančiais padaugėja skambučių, prašančių pagalbos. Kaip išsikviesti pagalbą, jei negalite kalbėti ar pokalbio metu nutrūko ryšys? Ar sulauktume pagal...
-
Dešimtys tūkstančių lietuvių naudoja ne savo sklypus: ar neteks perstumdyti ištisų kaimų?9
Dešimtys tūkstančių lietuvių gyvena arba kitaip naudojasi sklypais, kurių ribos nebeatitinka naujausių žemėlapių registruose. Anot Registrų centro, privaloma atlikti naujus matavimus. Tačiau Aplinkos ministerija teigia, kad tokios prievolės ...
-
NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių11
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Lietuvių kūrėjo „Portalas“ Dubline ir Niujorke sukėlė chaosą: vieni mezgė ryšius, kiti krėtė pokštus
Benedikto Gylio futuristinė skulptūra „Portalas“, prieš kelerius metus sujungusi Vilniaus ir Liublino miestus, dabar, atrodo, populiarėja visame pasaulyje. Gegužės 8 d. interaktyvi skulptūra sujungė Niujorką (JAV) ir Dubliną (Airija...