- LNK.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. Tokioms įstatymo pataisoms jau pritarė Europos Parlamentas. Kad jos galutinai įsiteisėtų, jas turi patvirtinti bendrijos narės. Apie tai, ką darys gamintojai, priversti telefonus, kompiuterius, skalbimo mašinas ar šaldytuvus taisyti kone nemokamai ir kodėl iš viso prireikė tokio įstatymo, LNK žurnalistas kalbėjosi su Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi.
– Pirmiausia, šito sprendimo priešistorė yra tokia, kad būtina imtis papildomų veiksmų, jog daugelio taip vadinamų baltųjų prekių arba tų prekių, kurios yra brangesnės, gyvenimo ciklas būtų ilgesnis. Nes visi suprantame, su papildomu naudojimo laikotarpio pratęsimu nereikės įsigyti naujų, bus mažesnis vartojimas, bus naudojama mažiau resursų. Čia yra labai teisingas dalykas. Bet reikėjo sutvarkyti ir tam tikras teisines nuorodas. Dabar šitas dokumentas leidžia pasakyti, kad mes turime tą taisyklių rinkinį, kuris ir numato, kaip bus taisoma, kokiam laikotarpiui bus taisoma, kokios yra vartotojo teisės, kokios yra gamintojo atsakomybės.
– O ką ši naujovė keičia konkrečiai pačiam vartotojui? Iš ko jis turės reikalauti to nemokamo arba už „pagrįstą kainą“ remonto? Ar iš to, kas pardavė, ar iš serviso, ar iš gamintojo?
– Aš tikiuosi, kad Lietuvos vartotojų teisių organizacijos ir apskritai institucijos pateiks šią informaciją labai išsamiai, visiems suprantama kalba. Tačiau jeigu kalbėti apie tai, tai yra ir gamintojo atsakomybė, bet vartotojas galės pasirinkti ir nepriklausomą remonto įmonę, kuri sutvarkys ir tada pateiks atitinkamus reikalavimus gamintojui, kad kompensuotų tas papildomas išlaidas. Manau, tai yra tokia lanksti schema, kad ne tik tas vienas, iš ko įsigijai, gali taisyti. Manau, kad palankiai atsilieps vartotojo galimybėms ir tikiuosi, kad mes turėsim visi galimybę tuo pasinaudoti. Kam mėtyti dar galimai pataisomus ilgalaikio naudojimo daiktus į šiukšlynus? Žmonės gali taip sutaupyti pinigų ir galbūt jie pripratę prie to daikto, mielai naudotų jį ilgiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Įstatymas priimtas beveik vienbalsiai, bet ar nebuvo kokių nors gamintojų lobistų pasipriešinimų ir aiškinimų, kad nieko tai nepakeis, tik padaugės biurokratijos?
– Būta ir šiek tiek aiškinimų, ir elektroninių laiškų, kuriuos gavo visi Europos Parlamento nariai, tarp jų – ir aš. Aiškinta, kaip tai gali būt sudėtinga, kad reikėtų daugiau gamintojų garantijų ir pan. Bet absoliučia dauguma priimtas įstatymas rodo, kad tai yra sveiko proto sprendimas, kuris remiasi labai aiškiais praktiniais reikalavimais ir jį įgyvendinti nereikia jokių kosminių sugebėjimų ar naujų pasirengimų. Todėl labai tikiuosi, kad jis bus kuo greičiau gyvenime panaudotas, kada mes galėsime pasinaudoti papildomai remontuodami įsigytus daiktus. Tuo greičiau mes galėsime pasakyti, kad teisingas buvo sprendimas.
Kam mėtyti dar galimai pataisomus ilgalaikio naudojimo daiktus į šiukšlynus?
– Bet ar nėra taip, kad gamintojai irgi nusimatys tam tikrą strategiją ir šią riziką „įdės“ į didesnę prietaiso kainą, kad galbūt jį ateityje reikės nemokamai remontuoti?
– Gali būti žaidimų su kaina, numatant tam tikras papildomas remonto išlaidas. Bet pasaulyje yra ir konkurencija. Jei vieni gamintojai ar platintojai tą darys, galbūt kiti – nebūtinai. Pasižiūrės į tai labiau atviromis akimis. Ir aš tikiuosi, kad ta konkurencija neleis atsirasti papildomiems apribojimams ir sąlygoms, kurios sumenkins šios geros schemos galiojimą.
– Ar konkrečiai Europos Sąjunga nesvarsto panašių „teisių į remontą“ ir dėl automobilių? Dažnas vairuotojas skundžiasi, kad tik pasibaigus garantiniam laikotarpiui prasideda automobilio gedimai. Kartais tai net vadinama automobilių griūtimi. Ir esą dažnai autorizuoti atstovai garantiniu laikotarpiu atsiradusių gedimų nenori pripažinti, argumentuodami, kad pats gamintojas nusistato taisykles, kad tai nėra gedimas.
– Toks sprendimas šiuo metu nesvarstomas, bet, jeigu atvirai, aš manau, kad jūsų pastaba yra labai išmintinga. Taip, mes, matyt, pamažu judėsime ir link automobilių ar labiau sudėtingų mechanizmų remonto. Nes dabar kartais ir skalbimo mašinos turi tiek dirbtinio intelekto viduje, kad kuo jos skiriasi nuo paprastesnio automobilio? Viskas tampa labiau valdoma naudojant daugiau būtent programinės įrangos. Todėl aš manau, kad turėdami gerą patirtį, kurią mes įgysime pradėdami naudoti šias nuostatas paprastesnės buitinės technikos atžvilgiu, mums padės išplėsti ateityje ir į automobilius ar kitas motorizuotas transporto priemones.
– Kada ši naujovė pradės veikti Lietuvoje?
– Šitos direktyvos įgyvendinimas užtruks kelis metus. Bet pasiruošti irgi reikia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lampėdžio paplūdimyje – užsieniečių antplūdis
Šilta gegužės pradžia nudžiugino saulės spindulių pasiilgusius kauniečius, o ypač mieste studijuojančius studentus iš užsienio. Termometro stulpeliui pakilus iki 24 – 25 laipsnių, jie patraukė į miesto paplūdimius. ...
-
F. N. Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą siūloma įteikti jos broliui1
Šviesios atminties demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – šių metų gegužės 16 d. siūloma įteikti jos broliui disidentui Jonui...
-
Mirė žinomas Lietuvos istorikas L. Truska1
Mirė Lietuvos istorikas Liudas Truska. Šeštadienį apie netektį „Facebook“ paskyroje paskelbė istorijos mokytojas Algis Bitautas. ...
-
Iš Bučos mokyklos projekto pasitraukus „BaltCap“, jis tęsiamas toliau: ieškoma lėšų7
Iš mokyklos-darželio Bučoje, Ukrainoje, statybos projekto pasitraukus privataus kapitalo fondų valdytojai „BaltCap“, projektas nesustojo ir tęsiamas toliau. ...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
URM parengė naują santykių su JAV strategiją, dėmesys – gynybai ir saugumui1
Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė santykių su Jungtinėmis Valstijomis strategines gaires artimiausiems dvejiems metams, tarp siūlymų – siekti nepertraukiamo JAV karių buvimo regione, didinti finansavimą gynybai, siekti, kad Lietuvoje in...
-
Lietuvoje vyksta operacija „Neptūno Kirtis 2024“: paramą iš oro teikia NATO pajėgos3
Nuo Viduržemio iki Baltijos jūrų vyksta NATO padidinto budrumo operacija „Neptūno kirtis 2024“ (angl. Neptune Strike), kurioje dalyvaujančios laivų grupės su povandeniniais laivais bei orlaiviais teikia paramą Lietuvos kariams, dalyvaujanti...
-
Įvertino karo tikimybę Lietuvoje: nuomonei įtakos turi rinkiminis sezonas
Ekspertams ir politikams pažymint, kad Ukrainai pralaimėjus kovą prieš Rusiją kitas agresoriaus taikinys gali būti Baltijos valstybės, Lietuvos gyventojai karo šalyje tikimybę vertina rezervuotai. Kaip rodo atliktos apklausos, didesnė gyv...
-
L. Kasčiūnas: aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius30
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad gyventojų aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius. ...