- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus Povilas Gylys į Seimą pateko su „Drąsos kelio“ partija, todėl jo kandidatūra yra spjūvis teisėsaugai, penktadienį pareiškė dabartinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
„Bet koks veikėjas, kuris yra patekęs į valdžią violetinio nesusipratimo būdu, kada buvo žudomi žmonės, luošinami jų likimai, atkreipkite dėmesį, kokio masto ten buvo padaryta afera aukojant mažametę mergaitę, tai yra mažų mažiausiai spjūvis visuomenei ir teisėsaugai į veidą“, – BNS penktadienė sakė S.Skvernelis.
„Aš ne apie profesorių P.Gylį kalbu, o apie istoriją“, – pridūrė jis.
„Drąsos kelio“ partija, pagal kurios sąrašą P.Gylys išrinktas į Seimą, įkurta po pedofilijos skandalo Garliavoje. „Tvarkiečių“ siūlomas kandidatas į vidaus reikalų ministrus ne kartą aštriai kritikavo teisėsaugos veiksmus šioje byloje.
Paklaustas, ar P.Gyliu pasitikėtų Vidaus reikalų ministerijos vadovaujamos teisėsaugos institucijos, ministras teigė, jog „čia yra vienareikšmiškas atsakymas“.
„Jų reakcija irgi bus atitinkama, – sakė ministras, tačiau nedetalizavo, ką turi omenyje. – Pasižiūrėkite, ką jis kalba apie pareigūnus, kurie vykdo savo pareigą.“
P.Gylys kartu su „Drąsos kelio“ frakcija Seime 2013 metais ragino atstatydinti S.Skvernelį, kai jis vadovavo policijai. Frakcija teigė esanti įsitikinusi, kad per Vilniuje vykusią seksualinių mažumų eiseną policininkai neadekvačiai reagavo pargriaudami ir sulaikydami Seimo narį „tvarkietį“ Petrą Gražulį.
Tuomet frakcija teigė, kad policijos vadovybė mėgina Lietuvą paversti „policine valstybe, jos demonstruojamu dvigubų standartų taikymu atskiriems piliečiams, šiurkščiais Konstitucijos ir įstatymų pažeidimais“.
„Dalyvavimas visuose šiuose žaidimuose prieš teisėsaugą, prieš prokuratūrą, tai yra požiūris žmogaus, kuris eina į tokais pareigas“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Prieš savaitę P.Gylys ragino ministrą atsistatydinti po to, kai jis paskelbė į Seimą kandidatuosiantis su neparlamentine Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. P.Gylys argumentavo, kad priėmęs tokį sprendimą ministras automatiškai išeina iš koalicinės Vyriausybės, nes „Tvarkai ir teisingumui“ priklauso vidaus reikalų ministro kvota.
Tuo metu S.Skvernelis ragino Seimo narį atsisukti į save.
„Kam kalbėti, kam tylėti. Man atrodo, kad jis buvo ir LDDP (Lietuvos demokratinėje darbo partijoje), po to pateko į Seimą su šituo violetiniu nesusipratimu, dabar „Tvarka ir teisingumas“, taip judant galima ir visas politines jėgas aplėkti“, – kalbėjo ministras.
P.Gylio kandidatūrą penktadienį premjerui pateikė valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas. P.Gylys siūlomas vietoje S.Skvernelio, kurį jį delegavusi partija „Tvarka ir teisingumas“ atšaukia iš ministro posto, nes šis oficialiai pasiskelbė Seimo rinkimuose kandidatuosiantis su kita politine jėga.
Į Seimą P.Gylys buvo išrinktas pagal „Drąsos kelio“ partijos sąrašą. Jis šiuo metu priklauso „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, tačiau nėra šios partijos narys.
68-erių profesorius P.Gylys Vilniaus universitete įgijo ekonomisto išsilavinimą, dėstė šioje aukštojoje mokykloje, Mykolo Romerio universitete. Jis yra buvęs tuometinės Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, 1992–1996 ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, buvo išrinktas Seimo nariu dvi kadencijas 1992-2000 metais, taip pat 2012-aisiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rinkimų komisijos sudėtyje – A. G. Astrauskaitė: VRK tvirtina, kad asmuo atitinka reikalavimus1
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) į Pilaitės rinkimų apylinkės komisiją delegavo riaušių prie Seimo byloje kaltinamą Astrą Genovaitę Astrauskaitę. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys Andrius Vyšniau...
-
Europos Parlamento rinkimai – nuobodūs, bet svarbūs1
Gegužė yra rinkimų mėnuo Lietuvoje, skaičiuojant ir „Euroviziją“, žinoma. Tačiau birželio pradžioje prie balsadėžių reikėtų nueiti ir vėl. Tą darys keli šimtai milijonų žmonių visoje Europoje, nes bus renkamas Europos Par...
-
G. Nausėda: įstatymas dėl „užsienio įtakos“ neigiamai paveiks Sakartvelo eurointegraciją11
Sakartvelo parlamento priimtas įstatymas dėl „užsienio įtakos“ neigiamai paveiks šios šalies eurointegracijos procesą, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
A. Landsbergienė – apie gandus: ar byra santuoka ir ar ketina emigruoti?29
Socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ tinklų įkūrėja, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žmona Austėja Landsbergienė apsilankė LRT radijo laidoje „Pas N...
-
LAT grąžino teismui iš naujo nagrinėti buvusio Kupiškio mero D. Bardausko bylą dėl kyšininkavimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį panaikino apkaltinamąjį nuosprendį buvusio Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko byloje ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ...
-
E. Vaitkaus pasisakymus svarstys NSGK: teigia, kad nereikia skubėti smerkti2
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį spręs, ar nereikėtų detaliau įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymų. ...
-
G. Landsbergis su kitų šalių ministrais vyksta į Sakartvelą dėl „užsienio įtakos“ įstatymo10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Baltijos šalių ir Islandijos kolegomis antradienį vyksta į Sakartvelą, šios šalies valdantiesiems ketinant priimti prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ ...
-
A. Valinskas apie problemas regionuose ir E. Vaitkų: mauras savo darbą padarė74
Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas pirmąjį rinkimų turą vadina liūdnai nuobodžiu ir lengvai prognozuotu. Anot jo, įdomiau ne kas laimės antrame ture per prezidento rinkimus, o kokie politiniai žaidimai nusimato rudenį Seimo rinkimuose. Esą a...
-
S. Skvernelis norėtų keisti bemaž visą Vyriausybę: paliktų tik du ministrus6
Antros kadencijos siekiančiam Gitanui Nausėdai pareiškus, kad jo išrinkimo atveju turėtų keistis Vyriausybės sudėtis, tokią mintį palaiko ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas t...
-
Ekspertas apie nepavykusį referendumą: reikėtų išmokti pamokas24
Referendumas dėl dvigubos pilietybės nepavyko. Suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų,...