- Jūratė Skėrytė, Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę, tačiau yra linkęs pritarti projektui, metams pratęsiančiam nacionalines sankcijas jų atžvilgiu ir griežtinančiam sąlygas baltarusiams.
Už tai, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje netektų tie rusai ir baltarusiai, kurie daugiau nei kartą per metus vyktų į Rusiją ir Baltarusiją, balsavo 20 Seimo narių, prieš buvo 47, susilaikė 45 parlamentarai.
Už pasiūlymą leisti vieną kelionę per tris mėnesius buvo 41, prieš – 37, susilaikė 39 Seimo nariai.
Pirmąjį siūlymą teikė grupė parlamentarų, antrąjį – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Ginčas, kas kelia grėsmę
Vienas iš balsavusių prieš šiuos siūlymus parlamentarų Kasparas Adomaitis sakė, kad „pasiūlytas sprendimo kelias tikrai nėra adekvatus“.
„Jis apima tik labai siaurą keliautojų ratą, nelabai aišku, kodėl tik baltarusiams reikia drausti grįžti į Baltarusiją. Kodėl lietuviai gali važiuoti į Baltarusiją ir niekaip tai nėra apribojama? Juos irgi juk gali verbuoti, nepriklausomai nuo pilietybės“, – sakė Laisvės frakcijos narys.
„Mes nubalsavome už tai, kad turintys leidimą gyventi Lietuvoje baltarusiai vis dėlto turės galimybę pamatyti savo artimuosius ar retkarčiais nuvažiuoti į Baltarusiją. Nepriėmėme svarbiausio sprendimo – visus baltarusius paskelbti grėsme“, – po balsavimo teigė demokratas Tomas Tomilinas.
Vienas iš kelionių skaičiaus ribojimo iniciatorių konservatorius Audronius Ažubalis apgailestavo dėl Seimo sprendimo.
Nepriėmėme svarbiausio sprendimo – visus baltarusius paskelbti grėsme.
„Šituo balsavimu jūs iš principo padarėte šitą įstatymą niekiniu, ten daugiau ribojimo priemonių ir nebeliko. Kam tas įstatymas, aš nelabai ir suprantu“, – tvirtino jis.
„.Atsiminkite, kad per pirmą nepilną (šių metų – BNS) ketvirtį baltarusiai, kurie turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, 422 tūkst. kartų kirto Baltarusijos sieną. (...) Ką sako saugumas, ką sako antrukai (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas – BNS)? Jau dvejus metus iš eilės sako, kad tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, jūs gi sakote – ne. Jūs ir prisiimate atsakomybę“, – kalbėjo A. Ažubalis.
„Čia ne kirtimai yra, čia yra nuvykimas pas savo gimines, pas savo seną motiną“, – replikavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
Konservatorius Valdas Rakutis teigė, kad nėra kito kelio norint suvaldyti saugumo situaciją, kaip tik riboti kelionių skaičių į Rusiją ir Baltarusiją.
„Sunkia širdimi priėmėme šitą sprendimą (komitete – BNS), asmeniškai pažįstu baltarusių, žinau, kaip jie čia gyvena, puikių labai žmonių yra ir tikrai nesinori jų nuteikti prieš save ir pastumti meškai į glėbį, bet mes turime ką nors daryti, negalime gyventi taip, kaip yra“, – sakė parlamentaras.
„Valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai per dieną turi patikrinti apie 600 asmenų, ar jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ar ne. Seimo nario teigimu, toks darbo krūvis yra neįmanomas.
Pasak opozicinės Demokratų frakcijos seniūno Sauliaus Skvernelio, jeigu Lietuvos institucijos negeba tinkamai patikrinti dabartinio skaičiaus asmenų, kurie nori gyventi Lietuvoje, reikia įsileisti tiek užsieniečių, kiek jos galėtų patikrinti.
„Reikia pasakyti, kad šiais metais Lietuva galės išnagrinėti 1,2 tūkst. prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Viskas, daugiau galimybių mes neturime ir gaunasi tokia kvota, kuri ne įstatyme nustatyta, bet nustatyta todėl, kad mūsų tokie resursai“, – Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Daugiau ribojimų
Nors pasiūlymui dėl kelionių ribojimo nebuvo pritarta, projektas dėl kitų nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimo dar metams Seime įveikė svarstymo stadiją.
Už projektą balsavo 82 parlamentarai, prieš buvo trys, susilaikė 34 Seimo nariai. Seimas dar turės balsuoti dėl jo priėmimo.
Pagal pernai priimtą įstatymą, rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Naujajame įstatymo variante siūloma nustatyti daugiau ribojimų Baltarusijos piliečiams, nes Lietuvos žvalgybos institucijos yra įspėjusios apie suaktyvėjusią Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklą pasinaudojant Lietuvoje esančiais savo piliečiais.
Vyriausybė siūlo atnaujintame įstatyme nustatyti, kad tais atvejais, kai Baltarusijos piliečiai atvyktų su Šengeno viza, būtų papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Antradienį taip pat pritarta siūlymui uždrausti į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. Konkretų draudžiamų produktų ir pašarų sąrašą patvirtintų Vyriausybė.
Taip pat pritarta pataisai, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje netektų tie rusai ir baltarusiai, kurie tyčia, viešai, sistemingai skleistų melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją, bei tie, kurie viešai pritartų Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui.
Naujajame projekte norima pakoreguoti ir draudimą įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto. Siūloma, kad jo negalėtų įsigyti laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje neturintys tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai.
Numatoma, kad nacionalinių sankcijų įstatymas galiotų iki 2025 metų gegužės 2 dienos.
Šis įstatymas buvo inicijuotas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Naujiems ribojimams Baltarusijos piliečiams priešinasi Lietuvoje gyvenanti šios šalies opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Pasak jos, draudimai susieja paprastus Baltarusijos piliečius su Aliaksandro Lukašenkos režimu, todėl nėra pagrįsti.
Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje leidimus gyventi turi 62 tūkst. 884 Baltarusijos piliečiai ir 15 tūkst. 678 Rusijos piliečiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė: realios derybos dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES turi prasidėti šį pusmetį
Premjerė Ingrida Šimonytė ragina Europos Sąjungą (ES) dar šį pusmetį pradėti „realias derybas“ su Ukraina ir Moldova dėl narystės bloke. ...
-
G. Jeglinskas pasidalijo vaizdo įrašu prieš avariją: bandai suvokti, ar visi gyvi ir sveiki2
Kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas, sekmadienio vakarą važiuodamas į štabą ir laukdamas rinkimų rezultatų, pateko į avariją. Pirmadienį jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis su sūnumi likus mažda...
-
V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės dar vienam referendumui dėl dvigubos pilietybės4
Nepavykus antrajam referendumui išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad referendumas bus organizuojamas darsyk. ...
-
W. Tomaszewskis apie balsavimą Visagine ir Šalčininkuose: ši valdžia priima blogus sprendimus1
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad nereikėtų būgštauti dėl prezidento rinkimų rezultatų Visagine ir Šalčininkuose. Pasak jo...
-
Įvertino rinkimų rezultatus: koks Damoklo kardas kaba virš G. Nausėdos?
Politologų vertinimu, prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai nėra netikėti, I. Vėgelei patekti į antrąjį rinkimų turą galėjo sutrukdyti ir pasirodymas debatuose, o antrajame ture aiškiu favoritu jie įvardija perrinkimo siekiantį &scaron...
-
Apžvalgininkas: kai politikai pradeda ką nors taisyti ir gerinti, tik sugadina reikalą
Eduardas Vaitkus po 2024 m. prezidento rinkimų pirmo turo pagal balsus užėmė penktą vietą, surinkęs 7,3 proc. rinkėjų balsų. Šalčininkų rajono savivaldybėje politikas surinko 40,71 proc. balsų. Tokius rezultatus LNK reportaže komentavo po...
-
Ekspertas atskleidė G. Nausėdos sėkmės receptą rinkimuose: tai lėmė keli dalykai25
Kovą dėl Prezidento posto tęs tas pats duetas, kaip ir anksčiau – Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Į antrą turą patekę abu politikai bendrai surinko beveik 64 procentus balsų. Tiesa, kitaip nei per ankstesnius prezidento rinkimus 20...
-
V. Blinkevičiūtė apie konservatorių pralaimėjimą ir susitarimus su G. Nausėda: tai – ne turgus4
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė konstatuoja – nors konservatorių keliama kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, dešiniųjų pažiūrų politinė jėga patyrė pralai...
-
Užsienyje balsavo per 37 tūkst. piliečių, didesnė dalis palaikė I. Šimonytę7
Užsienyje per prezidento rinkimus balsavo 37,7 tūkst. Lietuvos piliečių, didesnė dalis jų palaikė konservatorių kandidatę premjerę Ingridą Šimonytę, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. ...
-
VRK atmeta kaltinimus dėl stebėtojų: ESBO misijų į Lietuvą nesiunčia nuo 1996-ųjų
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atmeta kai kurių kandidatų priekaištus dėl tarptautinių stebėtojų nedalyvavimo prezidento rinkimuose Lietuvoje. ...