Vos netapo šefu

Marius pasakoja pirmuosius žingsnius šioje sferoje žengęs maždaug prieš dešimtmetį, kai dar būdamas studentas porą metų darbavosi restorano virtuvėje. Sako, viena koja jau buvo pradėjęs žengti restorano virtuvės šefo karjeros link, bet nusprendė, kad vis dėlto tas darbas yra gana komplikuotas, reikalaujantis daug laiko, nes norint būti geru restorano šefu reikia labai daug ko atsisakyti.

„Tad nusprendžiau, kad tas kelias – ne mano ir tuomet hobiu tapo gaminti maistą, – sako pašnekovas. – Pirmuosius kelerius metus gamindavau dėl savęs. Tačiau galvoje visą laiką virdavo katilas – kažką pamatau, išgirstu, perskaitau, paragauju ir pradeda gimti idėjos, kaip tą patiekalą galėčiau pagerinti. Tada panorau tuos visus receptus, patiekalų patobulinimus užrašyti. Sugalvojau, kad šaunu būtų susikurti svetainę. Taip gimė „Maisto kelionės“, kurios tapo mano užklasine veikla. Kai po kurio laiko pastebėjau, kad žmonės tą mano tinklaraštį skaito, domisi, pradėjau dar labiau gilintis į šią veiklą, dar daugiau laiko tam skirti.“

Galvoje visą laiką virdavo katilas – kažką pamatau, išgirstu, perskaitau, paragauju ir pradeda gimti idėjos, kaip tą patiekalą galėčiau pagerinti.

Plečia akiratį

Kuo susiję maistas ir kelionės? „Sakyčiau, vienas kitą papildo. Tiksliau, gal kelionės labiau papildo, nes keliaudamas negalvoju, kad gaminsiu, nors kartais atsitinka ir taip. Kelionių metu ragauju naujus patiekalus, ingredientus, plečiu savo žinias. Į Lietuvą, jeigu lagamine turiu vietos, atsigabenu meksikietiškų tortilijų, džiovintų aitriųjų paprikų ar dar ko nors“, – sako Marius.

Anot jo, kelionės yra puiki galimybė pasisemti idėjų, ir ne tik apie maistą. Vietas, kuriose valgo, vyras renkasi gana kruopščiai, remiasi rekomendacijomis, atsiliepimais.

„Stengiuosi pajusti įvairiapusiškumą – pavalgyti mėsainių, apsilankyti viename kitame prabangesniame restorane, užeiti į paprastesnes vietas, paragauti gatvės maisto. Renkuosi tas vietas, kur valgo vietiniai, – sako pašnekovas. – Mano įsitikinimu, jeigu kažkur nuvažiavęs eisi į pirmus pasitaikiusius restoranus ar į tuos, kuriuose valgo turistai, – šalies maisto kultūros nepajusi, o ir šalies nepažinsi. Juk supratimas apie šalį, kultūrą, žmonių gyvenimą iš dalies ateina ir per maistą. Todėl reikia ypač kruopščiai rinktis vietas, kur valgyti, kartais net patiekalus, kad suprastum, pajustum šalies patirtį.“

Receptus keičia savaip

Tiesa, pašnekovo tinklaraštyje – ne tik tie patiekalai, kurie gimsta kelionėse ar po kelionių. Kai kurių idėjos gimsta iš knygų, televizijos laidų ar tiesiog iš gyvenimo. Kai kuriuos jų tenka adaptuoti Lietuvos sąlygoms, nes pas mus nėra šiems patiekalams reikalingų ingredientų. Marius stengiasi surasti tokią alternatyvą, kad patiekalo skonis dėl to nenukentėtų.

Kitas dalykas – gamybos procesas. Kartais jis būna gana sudėtingas, tad Marius ieško galimybių kažką panašaus padaryti namų sąlygomis, bet kartu kiek įmanoma išlaikyti patiekalo autentiškumą.

Kai pastangos pateisina lūkesčius, stengiasi tuo pasidalyti tinklaraštyje, nors kartais tai ir ne taip malonu, kaip gaminti.

„Kartais tiesiog tingisi prisėsti, pradėti rašyti, – prisipažįsta pašnekovas. – Gamindamas tiesiog susidėlioji planelį, žinai, kiek ko reikės, ir viskas aišku. Rašant, būna, vakare, po darbų, atsisėdi ir visai nėra minčių. Iš kitos pusės, visa tai toks išbaigtas procesas, nuo A iki Z: sugalvoti receptą, sudėlioti, pagaminti, nufotografuoti, aprašyti. Tokia tiesi linija – išpildai visą procesą ir aplanko labai malonus jausmas.“

Vertina kokybę

Marius akcentuoja, kad jaučia didelę silpnybę kokybiškam ir egzotiškam maistui. Ką jis vadina kokybišku maistu? Sako, net ir mėsainis gali būti kokybiškas, jeigu naudojama gera mėsa, gera bandelė, viskas tvarkingai sudėta, skanios bulvytės.

Namuose Marius labiau linkęs gaminti kažką egzotiško. „Kartais gimsta minčių, kaip paįvairinti, atrodytų, tradicinius patiekalus, – teigia pašnekovas. – Tarkime, silkės tartaras su obuoliais ir kaliaropėmis. Visi žino silkę ir daugelis žino lašišos tartarą. Gali būti ir puikiausias silkės tartaras – šiek tiek obuolių, šiek tiek kaliaropių, šiek tiek garstyčių, vyno acto, kelių žolelių, dar svogūno. Išeina puikus, lengvai paruošiamas, lyg ir pažįstamas patiekalas, bet ir kažkokia egzotika. Nes egzotika – nebūtinai egzotiškos šalies patiekalas. Egzotiką gali sukurti įterpdamas neįprastą ingredientą, kuris patiekalą papildys, suteiks jam netikėtumo.“

Padeda atsipalaiduoti

Paklaustas, kas jam patinka labiau, – gaminti ar ragauti, vyras šiek tiek sutrinka: „Niekada apie tai nesusimąsčiau... Idealiu atveju būtų gaminti ir ragauti. Jeigu reikėtų rinktis, gal vis dėlto gaminti. Man labai patinka ragauti, ypač naujus dalykus, kurių dar nesu ragavęs. Ir nebūtinai patiekalus, tas pats galioja ir maisto produktams: parduotuvėje ką nors naujo pamatau – o, šito dar nesu ragavęs! Dažnai nusiperku vien tik dėl to, kad galėčiau paragauti ir kitą kartą žinočiau, ką pirkti, o ko – ne.“

Dabartinis Mariaus darbas nieko bendro su virtuve nebeturi, ir tai, jo įsitikinimu, yra labai gerai. Mat, kol dirbo virtuvėje, grįžęs iš darbo nenorėdavo vėl eiti į virtuvę. Dabar gaminimas – malonus laisvalaikis, kuris ir padeda atsipalaiduoti, ir reikalauja kruopštumo, kūrybiškumo, koncentracijos.

Tiesa, tai, kad pašnekovui patinka gaminti, visiškai nereiškia, kad jis kasdien gamina namie. Dažniausiai tai daro savaitgaliais ar kai į svečius žada užsukti artimieji, draugai.

„Šventei, susibūrimui ar tiesiog draugų viešnagei paruošiu trijų, keturių patiekalų vaišes. Paskiriu tam visą dieną, bet man tai patinka. Ir visiems ramu, nes visi žino, kad nevalgę neišeis“, – juokiasi Marius.

Midijos tradiciškai

1 kg midijų (naudojau šaldytas),

2 šaukštai sviesto,

1 poras,

1 šalotinis svogūnas,

2 lauro lapai,

4 česnako skiltelės,

druska ir pipirai,

50 ml grietinėlės,

1 šaukštas citrinos sulčių,

šiek tiek tarkuotos citrinos žievelės,

šiek tiek šviežių petražolių,

240 ml baltojo sauso vyno.

Pirmiausia dideliame puode ant vidutinės ugnies ištirpinkite sviestą ir suverskite smulkiais pusžiedžiais pjaustytą šalotinį svogūną, porą, smulkintą česnaką. Įberkite druskos, pipirų ir sumeskite lauro lapus. Viską kepkite, kol daržovės suminkštės. Praėjus maždaug 10 minučių, padidinkite kaitrą iki maksimumo ir supilkite vyną. Leiskite pusei jo nugaruoti. Tuomet suverskite visas midijas, uždenkite puodą ir kaitinkite apie 5 minutes, kartkartėmis pakratydami puodą ar pamaišydami midijas, kol jos visos prasivers. Į puodą su išvirusiais moliuskais pilkite grietinėlę, citrinos sultis, smulkiai pjaustytas petražoles ir įtarkuokite šiek tiek citrinos žievelės. Viską gerai išmaišykite ir patiekite giliuose induose su gausiu vyno padažo kiekiu, o šalia – aliejuje skrudintų bulvyčių ir majonezo arba skrudinto prancūziško batono.

Patarimas

Jei naudojate šaldytas ir apvirtas midijas, jų papildomai paruošti nereikia. Jei naudojate šviežias, jas reikėtų apžiūrėti, išrinkti sudužusias ir prasivėrusias, nes jos gali būti sugedusios. Taip pat – švariai nuplauti ir prireikus lengvai pašveisti metaline kempinėle.

Silkės tartaras su obuoliais

300 g silkės filė,

1/2 obuolio,

2 šaukštai garstyčių su medumi ir krapais,

3 šviežios bulvytės,

1/2 raudono svogūno,

1/2 kaliaropės ar ropės,

1 citrina,

šiek tiek druskos ir pipirų,

keli marinuoti agurkėliai,

šiek tiek šviežių krapų,

keli ridikėliai.

Silkę (jei marinuota aliejuje) nuplaukite ir nusausinkite. Tada supjaustykite nedideliais kubeliais. Silkę sumaišykite su kubeliais pjaustytu obuoliu, svogūnu, kaliarope, tarkuota citrinos žievele, citrinos sultimis, druska ir pipirais. Marinuokite 30 minučių. Paskui įmaišykite smulkintų krapų. Išvirkite bulves, leiskite pravėsti ir supjaustykite kubeliais. Į lėkštę, kurioje patieksite, pirmiausia dėkite virtų bulvių kubelius, ant viršaus sukraukite žuvies / daržovių mišinį. Šalia patiekite smulkintų marinuotų agurkėlių, šiek tiek garstyčių padažo ir ridikėlių.

Tom yum sriuba su vištiena ir krevetėmis

300 g vištos krūtinėlės,

6–12 šaldytų krevečių (gali būti virtos arba nevirtos),

2 svogūnai,

2 česnako skiltelės,

250 g rudų pievagrybių,

1 šaukštas kokosų aliejaus,

2 šaukštai raudonos tailandietiškos kario pastos,

2 šaukštai žuvies ar sojų padažo,

400 ml kokosų pieno,

400 ml vištienos sultinio,

1 šaukštelis cukraus,

1 žaliosios citrinos sultys,

šiek tiek šviežių kalendrų (patiekti),

1 nedidelė aitrioji paprika (patiekti),

keli svogūnų laiškai (patiekti).

Puode įkaitinkite kokosų aliejų, jame apkepkite smulkintus česnakus, svogūnus ir kario pastą (apie 2 minutes). Sudėkite kąsnio dydžio gabalėliais pjaustytą vištieną ir kepkite dar 3 minutes. Supilkite kokosų pieną, sultinį, cukrų, žuvies ar sojos padažą, sudėkite ketvirčiais pjaustytus pievagrybius. Viską virkite ant vidutinės kaitros 10 minučių, bet neužvirkite. Sudėkite šaldytas krevetes (nebūtina jų atitirpinti) ir pavirkite dar 4 minutes. Sriubai leiskite šiek tiek pravėsti ir galiausiai supilkite žaliosios citrinos sultis (labai svarbu nepilti žaliosios citrinos sulčių į verdančią sriubą ar troškinį, nes patiekalas šiek tiek apkars). Tom Yum sriuba paruošta. Telieka išpilstyti į indus ir patiekti su smulkinta aitriąja paprika, šviežiomis kalendromis ir svogūnų laiškais.